TYRIMAI

Neformaliojo vaikų švietimo situacija ir plėtros perspektyvos

2019-05-29

Remiantis nuo 2017 m. Nacionalinio švietimo NVO tinklo vykdoma neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) sistemos stebėsena, parengtas 2018 metų NVŠ tikslinio finansavimo programų įgyvendinimo rezultatų analizė. Kaip rodo duomenų tyrimas, numatyti pokyčiai šioje srityje yra pakankamai vangūs, beveik išimtinai orientuoti į kiekybinę, o ne kokybinę NVŠ pažangą. Nors pastaraisiais metais buvo įgyvendintos tam tikros priemonės, siekiant didinti programų įvairovę ir gerinti jų kokybę, tačiau  tradicinių NVŠ programų inercija išlieka stipri, o NVŠ sistema – rigidiška.

 Pagrindinės analizės išvados:

  • Du trečdaliai NVŠ programų pagal lankiusių vaikų skaičių yra skirtos sporto ir saviraiškos (šokių, muzikos, teatro ir dailės) poreikius tenkinti. Programas, skirtas ugdyti visuomenines ir (ateities) profesines kompetencijas, pilietiškumo, medijų, informacinių technologijų, techninės kūrybos lankė nuo 0,5 iki 5 proc.
  • Pilietiškumo krypties programose dalyvavo tik per 5 proc. vaikų. Šioje kryptyje vyrauja šaulių ir skautų veiklos (bent 86 proc. šios krypties programas lankančių vaikų). Nepaisant šios krypties švietimo svarbos, pilietiškumo ugdymas NVŠ yra pernelyg siauras. Programų pasiūla nesudaro įvairiapusių galimybių ugdyti vaikų ir jaunų žmonių socialines kompetencijas, reikalingas aktyviam ir sąmoningam jų dalyvavimui visuomenės ir valstybės gyvenime.
  • Tikėtina, kad būtent dėl siauros programų pasiūlos, 17-19 m. mokiniai 2018 m. sudarė tik per 11 proc. visų dalyvaujančių NVŠ programose vaikų ir šis santykinis rodiklis beveik nepakito nuo 2016 m.
  • 2019 m. NVŠ tikslinio finansavimo programoms skirta mažiau lėšų, nei buvo numatyta (12 mln. vietoj 15 mln. eurų), todėl tikėtina, kad šiais metais vaikų, lankančių NVŠ programas, didėjimas bus mažesnis nei numatyta. Iki šiol nėra suplanuota, iš kokių lėšų bus finansuojamos NVŠ programos 2020 m. Besibaigiant dabartiniam ES struktūrinių fondų investicijų laikotarpiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra parengusi išėjimo strategijos, kuri užtikrintų NVŠ programų įgyvendinimo tęstinumą ir plėtrą, todėl dar labiau padidėja rizika nepasiekti numatytų rodiklių.
  • Sudėtingi biurokratiniai veiklos ir finansinės atskaitomybės reikalavimai neskatina inovatyvių veiklų ir naujų veikėjų atsiradimo NVŠ.
  • Biurokratinę naštą vykdytojams sukelia tai, kad savivaldybės yra nustačiusios skirtingus reikalavimus NVŠ programų vykdytojams. Nuo 2018 m. pradžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerija programų teikimo ir atsiskaitymo tvarkos nepakeitė.
  • Nesudarytos galimybės vykdyti nacionalinius NVŠ projektus, įtraukiančius vaikus iš skirtingų savivaldybių į neformaliojo švietimo ir ugdymo veiklas. Jau keletą metų vykdomas neformaliojo švietimo projektų konkursas pagal savo reikalavimus tokių iniciatyvų neskatina.
  • Vis dar trečdalis NVŠ tikslinio finansavimo programų vykdytojų yra valstybės ir savivaldybių pavaldžios įstaigos.
  • Nevykdoma NVŠ teikėjų registracijos ir programų akreditavimo priežiūra.

Analizę skaitykite čia: