Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimas Lietuvos regionuose

Šiandien mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik žmonių teisė, bet ir būtinybė, kuri gali padėti jiems išlaikyti ar keisti darbą, gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti dar 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7% suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, o Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2%.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl stringa neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra Lietuvoje, Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija atliko kokybinį tyrimą apie tai, kaip šalies regionuose įgyvendinamas neformalusis suaugusiųjų švietimas: kokie yra  žmonių mokymosi poreikiai ir kaip jie tenkinami, kokios programos siūlomos ir kaip užtikrinama  jų kokybė. Tyrimo metu organizuotos fokus grupės, kuriose dalyvavo Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriai iš skirtingų Lietuvos savivaldybių.

Tyrimas atskleidė, kad įgyvendinant neformalųjį suaugusiųjų švietimą:

• didelių iššūkių kelia skirtingos NSŠ sampratos tarp politikų, švietimo koordinatorių ir vietos gyventojų,
• suaugusiųjų mokymosi poreikiai netiriami,
• masiškai „iš viršaus“ organizuojami mokymai neatliepia gyventojų poreikių,
• nėra finansavimo garantijų, neužtikrinama kokybė, nenustatyti kokybės vertinimo kriterijai,
• suaugusiųjų švietimo koordinatoriai veikia pagal savo supratimą ir galimybes,
• ženkliai skiriasi miesto ir kaimo bendruomenių mokymosi galimybės.

Tyrime pateikiamos rekomendacijos nacionalinio ir savivaldybių lygmens švietimo politikams:

• įtraukti į sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą visas suinteresuotas šalis,
• užtikrinti nacionalinių koordinuojančių institucijų partnerystę su savivaldybių NSŠ koordinatoriais,
• reguliariai atlikti suaugusiųjų mokymosi poreikių tyrimus,
• parengti rekomendacines NSŠ programų kokybės gaires,
• įsteigti visose savivaldybėse etatinę koordinatoriaus pareigybę,
• skirti tikslinį finansavimą NSŠ.

Tyrimo santrauką rasite čia:

Išsamią tyrimo ataskaitą skaitykite čia:

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“ (projekto kodas: 10.1.2-ESFA-K-917-03-0011), finansuojamą iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“