TYRIMAI

Kaip karantino iššūkius atlaikė neformaliojo vaikų švietimo sistema?

2020-07-30

Karantino laikotarpiu net 40% mažiau vaikų lankė neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) užsiėmimus, finansuojamus tikslinio finansavimo lėšomis. Kovo mėnesį prieš prasidedant pandemijai NVŠ veiklas lankė beveik 100 000 vaikų, o balandį ir gegužę – po apytiksliai 60 000. Viena iš priežasčių – trečdalis programų tiesiog nevyko.  

Nors buvo leidžiama užsiėmimus organizuoti nuotoliniu būdu,  neformaliojo švietimo teikėjai pripažino, kad ne visi tam turės galimybių.  Nemažą dalį jų atgrasė ir papildomi reikalavimai, tokie kaip raštiški tėvų sutikimai, papildomos ataskaitos bei vėluojantis finansavimas. 

„Karantino metu reikšmingai sumažėjęs NVŠ lankančių vaikų skaičius rodo, kad dėl pandemijos didelė dalis vaikų neteko galimybių dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Tačiau dar svarbiau tai, kad skirtingose savivaldybėse gyvenančius vaikus karantinas paveikė skirtingai. Kai kuriose savivaldybėse programos ir toliau sėkmingai veikė nuotoliniu būdu, o kai kur jų tiesiog neliko. Jei, o turbūt greičiau kai, susidursime su antra pandemijos banga, kyla rizika, jog šis scenarijus kartosis. Todėl jau dabar būtina analizuoti NVŠ programų vykdymo karantino metu skirtumus savivaldybėse, identifikuoti gerąją patirtį ir ją skleisti. Tam, kad antrosios pandemijos bangos metu būtų užtikrinta programų įvairovė ir sudarytos galimybės kuo daugiau vaikų jas lankyti“, – teigia Švietimo NVO tinklo analitikė Dovilė Rudzenskė. 

Karantino metu Lietuvoje nuotoliniu būdu vykdytos 62% iki tol vykusių NVŠ programų, kuriose dalyvavo 63% iki karantino jose dalyvavusių vaikų (tai sudaro 17% visų Lietuvos mokinių). Tačiau už šio vidurkio slypi nemaži skirtumai tarp skirtingų savivaldybių.
Pavyzdžiui, Kelmės r., Neringos, Pasvalio r.  savivaldybėse NVŠ, prasidėjus karantinui, balandį užsiėmimai iš viso nevyko. Gegužę Pasvalyje NVŠ grįžo į prieškarantininį lygį, Kelmėje programas vėl lankyti pradėjo 9%
savivaldybės mokinių (iki karantino lankančių dalis siekė 33%), o Neringoje ir toliau nevyko.

Problemiškiausios savivaldybės pagal vaikų dalyvavimą NVŠ programose – Švenčionių r., kur balandį NVŠ programose dalyvavo vos 5%, taip pat Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Lazdijų, Šalčininkų rajonai, kur NVŠ programose balandį dalyvavo po 6% savivaldybės mokinių, taip pat Širvintų r. – 8% ir Birštone – 9%Dalyje savivaldybių gegužės mėnesį situacija kiek pagerėjo, tačiau Birštone, Jurbarke, Lazdijuose, Šalčininkuose bei Širvintose NVŠ lankančių vaikų skaičius ir toliau nepasiekė 10%.  Vaikų nubyrėjimo priežastis neaiški – tai galėjo lemti tėvų atsisakymas leisti vaikams lankyti programas nuotoliniu būdu arba teikėjų atsisakymas jas teikti. 

Iš didžiųjų ir žiedinių savivaldybių prasčiausia situacija buvo Šiaulių miesto (12% mokinių), Vilniaus (13% mokinių) ir Klaipėdos (16% mokinių) rajonų savivaldybėseDidžiausia lankančių vaikų dalis tarp didžiųjų miestų ir žiedinių savivaldybių buvo Alytaus ir Šiaulių rajonuose – atitinkamai po 30% ir 28%. 

Daliai mažųjų savivaldybių pavyko išlaikyti nemažą vaikų skaičiųSavivaldybės lyderės, kuriose karantino metu programas lankė bent ketvirtadalis mokinių – Vilkaviškio r., Rietavo, Plungės r., Pasvalio r., Kupiškio r., Kaišiadorių r. sav., Pagėgių sav. Deja, nėra duomenų kaip programų vykdymas pasiskirsto tarp savivaldybėms priklausančių ir nepriklausomų, t.y. NVO, NVŠ paslaugų teikėjų. 

 

NVŠ programų stebėsena parengta įgyvendinant projektą „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.