Galimybių studija „Pilietiškumo ugdymas formaliajame ir neformaliajame ugdyme“
2017-12-30Sparčiai besikeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje pilietiškumas įgyja vis didesnę vertę. Netikrų naujienų (angl. fake news) plitimas, geopolitinė situacija visame pasaulyje, vartotojiškumo augimas, interneto, o kartu ir socialinių medijų plėtra, lemianti plokštėjančius santykius, kuria naujus iššūkius, kuriuos būtina spręsti nuosekliai ir sistemingai. Nepaisant technologijų plėtros teikiamų galimybių ir turimo potencialo mažinti socialinę atskirtį, didinti visų piliečių dalyvavimą visuomeniame gyvenime, savaime ši skirtis nesumažės. Aukštesnio socialinio ekonominio statuso asmenys dažniau yra geriau technologiškai išprusę ir turi daugiau kapitalo (ir finansinio, ir socialinio), leidžiančio susidoroti su įvairiais iššūkiais. Valstybėms tikslingai neinvestuojant ir neugdant piliečių sąmoningumo, gebėjimo įsitraukti į sprendimų priėmimą, aktyvaus dalyvavimo skirtis ateityje gali tik didėti.
Nepaisant esamų programų bei tam kasmet skiriamų lėšų, pilietinis ugdymas neduoda rezultatų – menkas pilietinis aktyvumas ir dešimtmetį iš esmės nekintantys rezultatai (remiantis Pilietinės galios indeksu) verčia suabejoti pilietiškumo pagrindų ugdymo mokykloje efektyvumu. Dažnai mokiniai, paklausti, kokias pilietines veiklas žino, neranda tikslių žodžių, pilietinę veiklą siedami su politiniu dalyvavimu. O „mokytojams trūksta žinių, įgūdžių ir metodinių gairių kokybiškam, įdomiam ir motyvuojančiam tam tikrų temų dėstymui ir mokinių vertinimui, nėra gerai išvystytos ir nuoseklios mokytojų mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos.“ Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, bet kokia pamoka, dėstoma vieną kartą per savaitę, valstybei per metus atsieina apie 15 mln. eurų.
Skaitykite Pilietiškumo studijos santrauką ir susipažinkite su joje pateikiamais siūlymais:
Pilną Studijos versiją rasite čia:
