Tinklo siūlymai dėl Pilietiškumo pagrindų programos projekto

2021 m. gruodžio 15 d. Tinklas pateikė raštą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai su pastabomis ir siūlymais Pilietiškumo pagrindų programos projektui (toliau – Programa). Rašte atkreipiamas dėmesys į tai, jog šioje Programoje mokymosi turinys nėra atskleidžiamas nuosekliai ir pakankamai pritaikytas aukštesniems mokinių pasiekimams, stinga sasąjų tarp skirtingų Programos dalių, rekomenduojami tradiciniai (pasyvūs) ugdymo metodai ir pasenę literatūros šaltiniai. 

Dėl daugelio priežasčių (netinkamas pamokų formatas, mokytojų žinių trūkumas, pilietiškumo pagrindų dalykas vykdomas tik 9–10 kl., į aktualių temų mokymą neįtraukiami socialiniai partneriai, ypač nevyriausybinės organizacijos ir kt.), ši programa dažniausiai nepasiekia jai keliamų tikslų. Kaip rodo 2020 m. Jaunimo problematikos tyrimo, užsakyto Jaunimo reikalų departamento, rezultatai, Lietuvoje tik 4,5% jaunų žmonių politinis – pilietinis aktyvumas Lietuvoje (dalyvavimas rinkimuose, domėjimasis politinių partijų programomis ir pan.) yra aukštas ir 25,6% respondentų – vidutinis. Žemiausiais politinis aktyvumas yra 14-19 m. amžiaus grupėje.  

Juditos Akromienės, Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorės nuomone, pilietiškumo pamokos be praktinių įgūdžių lavinimo yra bevertės. Socialinės-pilietinės valandos praktinių pilietiškumo ir socialinių įgūdžių neišugdo dėl formalaus mokytojų požiūrio, mažo tam skiriamų valandų skaičiaus, menko socialinių partnerių įtraukimo į ugdymo procesą ir partnerystės mechanizmų nebuvimo. 

Norint ugdyti pilietišką elgseną, reikia sudaryti mokiniams patirtinio mokymosi sąlygas, įtraukiant šių kompetencijų ugdymą į visus mokyklos bendruomenės organizavimo ir veikimo procesus; užtikrinti, kad visi mokyklos gyvenimo elementai (programos, ugdymo metodai ir ištekliai, vadovybė ir sprendimų priėmimo procesai, politika ir elgesio kodeksai, darbuotojų tarpusavio ir darbuotojų ir mokinių santykiai, popamokinė veikla ir ryšiai su bendruomene) atspindėtų demokratijos, žmogaus teisių ir aktyvaus dalyvavimo principus.  

Pilietiškumo pagrindų programoje taip pat turėtų būti labiau atskleista globali dimensija. Dažnai brėžiama skirtis tarp čia (Lietuvos kraštas, artima aplinka) ir ten, svetur (užsienio šalys, kiti žemynai, (Vakarų) Europa) yra žalinga. Pasauliniai ekonomikos, technologijų ir darbo rinkos pokyčiai, teritorinės ir skaitmeninės grėsmės, kartu veikia visas šalis. Vertinant šiuos įvykius ir tikintis įveikti iššūkius ateityje, jau mokykloje turi būti ugdoma diskusijos, susidedančios iš skirtingų nuomonių, tradicija bei patikima informacija pagrįstas nuomonės formavimas. PISA 2018 m. atliktas mokinių globaliųjų kompetencijų vertinimas, atskleidė, kad Lietuvos mokiniams stinga gebėjimo suprasti ir analizuoti įvairialypes nuomones ir požiūrius, stereotipus ir vienapusiškas istorijas, „iškreipiančias“ pasaulio vaizdinį. 

ES strateginiuose dokumentuose pilietiškumo samprata yra grįsta gebėjimu veikti kaip atsakingam piliečiui ir visapusiškai dalyvauti pilietiniame ir visuomenės gyvenime suprantant socialines, ekonomines, teisines ir politines sąvokas ir struktūras, įvykius pasaulyje ir tvarumo aspektus. Norėdami ugdyti jaunus Lietuvos piliečius, galinčius prasmingai dalyvauti pilietiniame ir visuomeniniame šalies ir tarptautinės bendruomenės gyvenime, prisidedančius prie XXI a. problemų sprendimų, bendrosiose programose itin svarbu aktualizuoti mokinių globaliųjų ir demokratinės kultūros kompetencijų ugdymą, bendražmogiškas vertybes, ypatingą dėmesį skiriant gebėjimams, nuostatoms ir vertybėms, kurios įgalintų mokinius aktyviai dalyvauti globalių pokyčių procesuose. 

Išsamiau su siūlymais galite susipažinti čia:  

Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.