Tinklo siūlymai dėl kuriamos Mokymosi visą gyvenimą sistemos

2022 m. vasario 2 d. Tinklas pateikė raštą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai su siūlymais šiuo metu kuriamai mokymosi visą gyvenimą (toliau – MVG) sistemai Lietuvoje. Dokumente pabrėžiama, jog nustatant prioritetinius sektorius, tikslines visuomenės grupes, įgūdžių poreikius, svarbu aiškiai apibrėžti ne tik ekonominius, bet ir socialius kriterijus.  

1. Tikslinės grupės 

Kaip rodo STRATA apklausos ,,Mokymasis visą gyvenimą. Įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas” rezultatai, mokymo paslaugos turi būti užtikrintos mažiausiai linkusioms mokytis visuomenės grupėms, kurios gali atsidurti dar didesnėje atskirtyje, tarp kurių mažiausiai mokosi asmenys nuo 50 metų, neturintieji aukštojo išsilavinimo, dirbantieji žemesnės kvalifikacijos darbus, bedarbiai, mažiau pasiturintieji, turintys negalią, kaimo vietovių gyventojai. Tarp prioritetinių grupių taip pat siūloma įtraukti: 

• viešąsias paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, kurie teikia paslaugas pažeidžiamų grupių atstovams, siekiant gerinti organizacijų efektyvių darbo vietų praktikas; 
• asmenis, turinčius specialiųjų poreikių ar negalią taip, kad žmonėms su negalia nebūtų susiaurintos galimybės mokytis dėl negalios sąlygotų kliūčių; 
• pensinio amžiaus, bet turinčius motyvaciją ir norą likti darbo rinkoje, asmenis;  
• priemones ir paskatas, užtikrinančias aktyvų senėjimą. 

2.  Mokymo(si) sritys ir įgūdžių poreikiai

Didesnis dėmesys ir lėšos turėtų būti skiriamas bendrųjų, pamatinių, kognityvinių ir metakognityvinių, socialinių ir emocinių įgūdžių bei skaitmeninių kompetencijų ugdymui ir tobulinimui.  Kaip pabrėžiama EBPO Lietuvos įgūdžių strategijoje, siekiant tvarių ekonominių ir socialinių pokyčių, įmonėms reikia ne tik profesinių, techninių ir specialių įgūdžių ir žinių, kurios „pasensta“ per nepaprastai trumpą laiką, bet ir tvirtesnių ir įvairiapusiškesnių igūdžių komplekso tokių, kaip kritinis ir kūrybinis mąstymas, bendradarbiavimas, mokėjimas mokytis, probemų sprendimas ir gebėjimas prisitaikyti. 

Taip pat svarbu numatyti MVG kokybės užtikrinimo sistemoje, kad mokymų programų teikėjai ir patys mokymų vedėjai turėtų andragoginių kompetencijų. 

3.   Partnerių dalyvavimas įgyvendinant MVG

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo (toliau – NSŠ) ir kitų nevyriausybinių organizacijų įtraukimas ir dalyvavimas padėtų nuosekliai įgyvendinti MVG, didintų bendrus pajėgumus ir veiksmų koordinavimą, prisidėtų prie tikslingos informacijos sklaidos ir motyvavimo mokytis. Palankios sąlygos neformaliojo švietimo teikėjams iš dalies padėtų įveikti įvairias kliūtis, kylančias mokymosi metu, ir naudoti individualiems poreikiams pritaikytų mokymosi formų.  

Su dokumentu galite susipažinti čia:

Pasiūlymai parengti įgyvendinant projektą  „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.