Savivaldybės, NVO ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimas Utenoje: susitikimai, diskutuojant švietimo paslaugų įvairovės ir kokybės gerinimo temomis

Savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo galimybės 

Šių metų rugsėjo ir spalio mėn. Pilietinės visuomenės institutas Utenos raj. savivaldybėje surengė tris tęstines diskusijas, stiprinančias savivaldybės bendradarbiavimą su vietos nevyriausybinėmis švietimo organizacijomis. Šių susitikimų metu sutarta, kad norint plačiau įtraukti nevyriausybines organizacijas į švietimo paslaugų teikimą, šios organizacijos pirmiausia turi būti nuosekliai informuojamos apie savivaldybės rengiamus sprendimus, rengiamos viešos konsultacijos, bendri reguliarūs savivaldos atstovų ir NVO susitikimai-diskusijos,  įgalinta ir įveiklinta savivaldybės NVO taryba.  

Diskusijų metu buvo kalbama apie konkrečius pokyčius, kurių savivaldybė ir NVO galėtų siekti kartu. Atsižvelgiant į vietos organizacijų veiklos sritis ir stiprybes, tai galėtų būti ne tik neformaliojo vaikų švietimo programos, bet ir inovacijos bendrojo ugdymo mokyklose, parama mokytojams naudojant šiuolaikinius, inovatyvius mokymo metodus, savanoriškos veiklos plėtra ugdymo ir kitose įstaigose, platesnis neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdymas. Dalyviai sutarė, kad švietimas – viena iš sričių, kuriai  NVO taryba turėtų skirti daugiau dėmesio, taip pat aptarė, ko reikia, kad ateityje numatytos bendradarbiavimo kryptys ir toliau būtų stiprinamos bei aktyviai vystomos.  

Pasak Pilietinės visuomenės instituto  direktorės Ievos Petronytės–Urbonavičienės: “Visa tai itin svarbu ne tik švietimo paslaugų kokybės, įvairovės didinimui, bet ir atviresnio, glaudesnio, tvirtesnio kasdienio bendradarbiavimo tarp valdžios institucijų ir piliečių, nevyriausybinių organizacijų plėtojimui.“ 

Instituto tyrėja Maryja Šupa diskusijas vertina kaip sėkmingas: „Diskusijų metu buvo iškelta daug svarbių idėjų, kurias įgyvendinus matytume realius pokyčius, o sukauptą patirtį būtų galima kaip gerąją praktiką perduoti kitoms savivaldybėms. Galima matyti, kad buvo pasiekti reikšmingi rezultatai, diskusijos buvo vaisingos ir padėsiančios ateities darbuose.” 

Diskusijos parodė, kad būtent savivaldos ir NVO sektoriaus bei kitų švietimo atstovų dalyvavimas bendrose diskusijose, išsamus ir nuolatinis idėjų aptarimas, NVO tarybos tarpininkavimas šiame procese yra veiksniai, galintys padėti įgyvendinti 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane keliamus tikslus. Plane numatoma, kad didinant viešųjų paslaugų prieinamumą, įvairovę ir kokybę, iki 2025 m. nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų teikiama savivaldybių viešųjų paslaugų (tarp jų ir švietimo) dalis sudarys 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. visų savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų. 2020 m. švietimo srityje šis rodiklis siekė 3,33 proc., remiantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) atliktu savivaldybių biudžetų tyrimu.   

Švietimo paslaugų, kurias gali teikti nevyriausybinės organizacijos (NVO), savadas: 

1. Neformalus vaikų švietimas (ypač aktualiose teminėse kryptyse: STEAM, IT programavimo, pilietiškumo, medijų raštingumo, socialinio verslumo, darnaus vystymosi, tarpkultūrinio dialogo ir kt.) 
2. Ikimokyklinis ugdymas (nevyriausybiniai, bendruomeniniai darželiai) 
3. Neformalusis suaugusiųjų švietimas 
4. Neformalusis vyresniųjų suaugusiųjų švietimas (Trečiojo amžiaus universitetai) 
5. Švietimo specialistų kompetencijų tobulinimas 
6. Socialinės-pilietinės veiklos bendrajame ugdyme (4 K modelis) 
7. Karjeros orientavimas 
8. Socialinis-emocinis ugdymas 
9. Švietimo pagalba (savanoriška veikla, bendraamžių, tėvų savipagalba) 
10. Partnerystė/ ekspertinė pagalba, įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą 
11. Bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas (akredituotos organizacijos) 

Išsamesnį veiklos rezultatų aprašymą bei remiantis susitikimų Utenos raj. savivaldybėje patirtimi parengtas rekomendacijas galima rasti čia: 

Diskusijas organizavo Pilietinės visuomenės institutas kartu su Nacionaliniu švietimo NVO tinklu pagal projektą  „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.