Tinklo pasiūlymai atnaujinamam bendrojo ugdymo turiniui

Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas tęsiasi. 2020 m. birželio 22 dieną paskelbti Bendrojo ugdymo kompetencijų ir vaiko raidos aprašai, kuriais remiantis rengiamos dalykų programos. Vis dėlto, šiuose aprašuose nevyriausybinių organizacijų atstovai pasigedo suderinamumo su Europos Sąjungos, Europos Tarybos ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairių nuostatomis, taip pat siekio spręsti iššūkius, kurie iškilo dėl COVID-19 pandemijos ir, tikėtina, vėl iškils netolimoje ateityje. 

Tinklo ekspertai, dirbantys pilietiškumo, globaliojo ir IT švietimo srityse, pateikė pastabas bei siūlymus aprašų tobulinimui: 

1.1. Kompetencijų aprašai yra labiau orientuoti į žinių ir gebėjimų stiprinimą, sunkiai „įskaitoma“, kaip programos prisidės prie vertybinių nuostatų plėtotės. Pamatinės vertybės – tokios, kaip demokratija, pagarba įvairovei, žmogaus teisėms, aplinkai ir kt. – yra įvardytos, tačiau detaliau neatskleidžiamos, todėl kyla rizika, kad praktikoje jos apskritai nebus ugdomos. Rezultatų aprašymuose per silpnai akcentuojamas teigiamas kultūrų įvairovės vertinimas, kuris skatintų tarpusavio supratimą ir prasmingą dialogą su „kitokiais“ žmonėmis ar žmonių grupėmis, kultūrų įvairovės visuomenėje teigiamą vertinimą ir pagarbą.

1.2. Kadangi kompetencijos integruojamos į bendrąsias programas šalia kitų horizontaliųjų temų, kyla grėsmė, kad šių kompetencijų plėtotė bus fragmentuota. Integruotas ar horizontalus kompetencijų ugdymas reikalauja visos mokyklos įsitraukimo, gebėjimo sukurti aplinką, kurioje šios kompetencijos, įskaitant vertybes, ne tik deklaruojamos, bet ir praktiškai ugdomos. Patirtis rodo, kad mokykloms reikia papildomų mokymų, pagalbos ir konsultacijų, kuriant tokią aplinką. Todėl labai svarbu išspręsti mokytojų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo kokybės, mokyklų darbo kultūros kaitos, kurios užtikrintų dalykų tarpusavio integraciją ir tokiu būdu tarpdalykinių kompetencijų sistemingą plėtotę, klausimus. 

1.3. Kompetencijų aprašuose, ypač pilietiškumo, trūksta globalios/ pasaulio bei darnaus vystymosi dimensijų; kyla klausimų dėl piliečio bei pilietybės apibrėžimo, pasigendama refleksijos apie piliečio vaidmenį, t.y. aktyvų pilietiškumą. Šių nuostatų svarbą nuolat akcentuoja Europos Taryba, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų institucijos, EBPO. 

1.4. Visų kompetencijų aprašuose ypač trūksta dėmesio skaitmeniniams įgūdžiams, nors jų svarba deklaruojama tiek Lietuvos, tiek visos Europos atsigavimo planuose (Ateities ekonomikos DNR planas, Europos žaliasis kursas). Kaip rodo Europos Komisijos ir EBPO analizės, Lietuvoje skaitmeniniai įgūdžiai yra žemi, todėl jiems turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys atnaujintame ugdymo turinyje. Europos komisija yra įtraukusi skaitmeninį raštingumą į prioritetus.

Siūlome parengti atskirą skaitmeninės kompetencijos aprašą, taip pat į kiekvieną jau parengtą kompetencijų aprašą atskiru sandu įtraukti su skaitmeniniais įgūdžiais susijusias žinias, gebėjimus, vertybes ir jų raišką, pradedant nuo pradinio ugdymo. Skaitmeninio raštingumo kompetencija (skaitmeniškumas) – XXI a. technologinė higiena, t.y. žinios apie technologinius įrankius, procesus (naujus procesus pasaulyje), skaitmeninę informaciją, taip pat gebėjimas juos suvokti bei pasirinkti aktualiausius šiuolaikinius technologinius įrankius problemomis spręsti ir kompetentingai veikti skaitmeninėje visuomenėje.

Pabrėžiame, kad norint praktinius technologijų kūrimo įgūdžius ugdyti visuose ugdymo lygmenyse apjungiant skirtingas disciplinas, ši kompetencija turi būti ne tik numatyta ugdymo turinyje, bet turi būti numatytos tikslinės priemonės mokykloms, kurios užtikrintų: 

1. Tęstinį visų dalykų mokytojų kompetencijų kėlimą: 

• Skirtingų technologinių įrankių pažinimas ir gebėjimas juos jungti. 
• Gebėjimas pritaikyti technologinę kūrybą savo disciplinoje.

2. Prieigą prie nuolat atnaujinamos tarpdisciplininės technologinės kūrybos mokymo medžiagos, kuri taupytų mokytojų pasiruošimo laiką bei būtų pritaikyta darbui klasėje.

1.5. Kai kurie aprašyti siektini ugdymo rezultatai yra pernelyg abstraktūs, nepagrįstai netaikomi jaunesnėms mokinių amžiaus grupėms, nusakantys pasyvaus, o ne aktyvaus pobūdžio elgseną ir sunkiai įvertinami.

Išsamias pastabas ir siūlymus dėl konkrečių kompetencijų aprašų rasite čia:

Pasiūlymai parengti įgyvendinant projektą  „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.