Pirmosios tarpdisciplininės dirbtuvės apie Lietuvos ateities švietimą

Lapkričio 20 d. įvyko pirmosios tarpdisciplininės dirbtuvės apie Lietuvos ateities švietimą. Nacionalinio švietimo NVO tinklo komanda kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu subūrė įvairių sričių atstovus – švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos ir jaunimo srities profesionalus – bendram dialogui apie tai, kur link turėtų judėti Lietuvos švietimas iki 2050 m. Diskusijose nagrinėjome:

• kokie turėtų būti ateities švietimo tikslai,

• kokios galimybės ir iššūkiai laukia,

• kokie veikėjai atliks svarbiausius vaidmenis,

• kaip keisis dirbtinio intelekto įtaka,

• kokių kompetencijų reikės sparčiai kintančiame pasaulyje.

Dirbtuvėse vadovavomės Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ nuostatomis. Vis dėlto, kritiškai vertiname pernelyg didelį strategijos akcentą į individualų žmogų, o ne į santykį bei bendruomenę, taip pat – pasislėpusį ir nepakankamai išryškintą Žemės išlikimo klausimą.

Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovės Juditos Akromienės teigimu: „Didžiausią pridėtinę vertę sukūrė dalyvių įvairovė – skirtingi švietimo, socialinės, sveikatos ir jaunimo sričių atstovų požiūrio kampai. Visi buvome priversti išeiti iš įprasto žinojimo lauko ir pažvelgti į švietimo ateitį kitais kampais.”

Tai atsispindėjo ir dirbtuvių sesijose:

• nagrinėjome demokratinę, bendruomenišką ir į Žemės išlikimą orientuotą švietimo viziją;

• analizavome, kaip persiskirsto mokytojų, mokinių, tėvų, institucijų, NVO ir dirbtinio intelekto vaidmenys;

• identifikavome reikalingas ateities kompetencijas – nuo kritinio mąstymo ir emocinio raštingumo iki skaitmeninio saugumo, tarpkultūriškumo ir darnios gyvensenos įgūdžių;

• aiškinomės galimybes, barjerus ir sisteminius pokyčius, būtinus realiai transformacijai.

Dirbtuvėse dalyvavusių grupių moderatorės išskyrė šiuos išryškėjusius diskusijų aspektus:

Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė: „Šios tarpdisciplininės dirbtuvės – tai tarsi žvilgsnis į tolimą ateitį, žvelgiant į jas pro kitos srities darbuotojų akinius. Dirbtuvėse daug diskutavome apie dirbtinio intelekto vaidmenį. Nepaisant to, kad jo vaidmuo bus vis svarbesnis, jis niekada netaps ugdytoju. Mokykla turės būti ta vieta, kur kuriama bendruomenė, ugdomi socialiniai įgūdžiai ir auginamas kritinis mąstymas.“

Sara Aškinytė, Švietimo ekspertė, “Švietimas #1: „Dirbtuvėse daug kartų kartojosi mintis, kad kritinis mąstymas ir kūrybiškumas bus kompetencijų pagrindas, ypač numatant dirbtinio intelekto proveržį ne tik švietime, bet ir kasdieniame gyvenime. O šių kompetencijų ugdymui itin svarbų vaidmenį užims bendruomeniškumas. Skirtingų sričių atstovai vieningai sutiko, kad visos švietimo ir ne tik švietimo bendruomenės sąveika yra ateities pagrindas.“

Valentina Papeikienė, Vyr. Patarėja, Europos Wergelando Centras:„Dirbtuvės aiškiai parodė, kad Lietuvos švietimo bendruomenė nebijo svajoti ir kelti klausimų dėl status quo. Dalyviai atvirai diskutavo, pavyzdžiui, apie mokyklos vaidmenį — ar ji išliks dabartine forma, ar galbūt ateityje mokyklų apskritai nebeliks. Buvo pateikti ir konkretūs pasiūlymai, kaip įvertinti mokinių pažangą neapsiribojant tradiciniais egzaminais, pavyzdžiui, taikant portfolio tipo vertinimą. Taip pat vyko diskusijos apie tai, kaip švietimo sistemą veiks demografiniai pokyčiai.“

Svarstydama apie tokio formato dirbtuvių vertę, Valentina sakė: „Jokia strategija ir juo labiau jos prasmingas įgyvendinimas nebus sėkmingi be žmonių, dirbančių pačioje sistemoje, įsitraukimo ir palaikymo, taip pat be kitų svarbių suinteresuotų grupių, pavyzdžiui, tėvų, balso. Tokie susitikimai leidžia įvertinti esamas strategijas, pamatyti spragas ir pažvelgti toliau į ateitį. Be kūrybiškumo skatinimo, jie stiprina įtrauktį ir užtikrina, kad suinteresuotų grupių nuomonės būtų išgirstos  — tai yra demokratinio proceso esmė. O demokratinių procesų palaikymui reikalinga praktika!“

Šiais metais Švietimo NVO tinklas, pasitelkęs suomių įmonės FIBRES ateities įžvalgų įrankį, pradėjo tirti švietimo raidos kryptis ir sukūrė Švietimo ateities radarą. Jis leidžia stebėti tendencijas, analizuoti veiksnius, darančius įtaką švietimo sistemai, ir numatyti jos perspektyvas ilgesniu laikotarpiu. Radaras paremtas Lietuvos ir tarptautiniais tyrimais, analize ir ekspertų įžvalgomis. Švietimo ateities radarą rasite čia.

Ačiū visiems gausiai prisijungusiems ir dalijusiems savo įžvalgomis. Tęsiame darbą, kad švietimo ateitis būtų kuriama dalyvaujant visai bendruomenei!

Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos 2025-2026 m. konkursą.