Tinklo vadovė Judita Akromienė: „Mokykla neturi ugdyti mankurtų ir karjeristų“

Praėjusį penktadienį Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė dalyvavo LRT radijo laidoje „10–12“ apie socialines-pilietines veiklas mokyklose – ar jos iš tikrųjų ugdo pilietiškumą, ar yra priverstinė našta? 

Laidos pradžioje Telšių „Žemaitės“ gimnazijos mokytoja Elena Kakanauskienė išsakė siūlymą atsisakyti šių veiklų, teigdama, kad priverstinė savanorystė neveikia, skatina sukčiavimą ir žlugdo tikrąją savanorystės dvasią. 

Tinklo vadovė Judita turėjo priešingą nuomonę: „Socialinio ir pilietinio dalyvavimo įgūdį kaip raumenį reikia treniruoti. Mokykla neturėtų ugdyti vien tik karjeristų ar mankurtų – ji turi padėti augti žmogui, kuris dalyvauja, atjaučia, prisideda. Socialinė-pilietinė veikla tai leidžia išbandyti praktiškai.“ 

Ji pabrėžė, kad svarbu kalbėtis ir reflektuoti prieš, įgyvendinant ir pasibaigus veiklai, kad moksleiviai geriau suprastų savo norus, stiprybes, pasirinktų tinkamą veiklą, iškilus poreikiui ją koreguotų, ir, galiausiai, įsivardintų, kokią naudą įgijo.  

Kiti laidos dalyviai taip pat pritarė, kad socialinė-pilietinė veikla mokyklose turėtų būti puoselėjama, sutikdami, kad yra tobulintinų šios veiklos organizavimo aspektų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė mano, jog mokytojai kaip tik turėtų įkvėpti mokinius vykdyti šias veiklas. Be to, priimant naujus sprendimus visuomet konsultuojamasi su švietimo bendruomene. Atnaujinant mokymo turinį buvo numatyta, kad mokinių pasiekimai nėra vien tik akademiniai, buvo kalbama ir apie pilietiškumą, kultūrinę kompetenciją, komunikaciją ir kt. Irena visgi sutinka, kad yra problemų, susijusių su šių veiklų įgyvendinimu ir ministerija jas sprendžia, siekdama padėti mokykloms geriau suprasti, kas yra socialinė-pilietinė veikla bei kaip paskatinti mokinius aktyviau joje dalyauti. 

Moksleivių sąjungos prezidento Martyno Dikšaičio nuomone, šios veiklos gali padėti moksleiviams atrasti savanorystę. Tačiau, pasak jo, tarp moksleivių formuojasi nuostata, kad tai – prievolė, todėl yra poreikis peržiūrėti šių valandų modelį. M. Dikšaitis siūlo remtis geraisiais Olandijos ir Japonijos pavyzdžiais, šiose šalyse mokyklose organizuojamos socialinės-pilietinės dienos, kurių metu moksleiviai skiria savo laiką savanorystei. 

Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Sereičikienė pateikė pavyzdžių iš gimnazijos kasdienybės kaip socialinės-pilietinės valandos leidžia moksleiviams save atrasti ir kūrybiškai įgyvendinti veiklas. Ji sutiko, kad pasitaiko sukčiavimo atvejų, tačiau šių veiklų mokykloje reikia ir mokykloms reikėtų parengti jų aprašus ir tvarkas, kuriais vadovaudamasi pati bendruomenė galėtų susitarti, kaip ir kokias veiklas vykdyti. Į socialinę-pilietinę veiklą reikėtų žiūrėti kaip į ugdymo, vaiko savęs ieškojimo galimybę. 

Judita pakvietė susipažinti su socialinės-pilietinės veiklos organizavimo rekomendacijomis, kurios būtų naudingos ne tik mokytojams, bet ir tėvams bei mokiniams. Į šiuos procesus turėtų įsitraukti visą mokyklos bendruomenė, įskaitant tėvus ir klasių auklėtojus, nes socialinis ir pilietinis moksleivių sąmoningumas yra bendra visų atsakomybė. Su rekomendacijomis galite susipažinti čia.

Dėkojame Edvardui Kubiliui už kvietimą prisidėti prie svarbios temos aptarimo. Laidos įrašą rasite LRT radiotekoje.