Naujienos

Tinklas teikia siūlymus dėl Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymų pakeitimų

2022-12-06

Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ir Lietuvos negalios organizacijų forumu pateikė raštą Seimo švietimo ir mokslo komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir kitoms institucijoms dėl Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimų.

Dokumente iš esmės pritariama įstatymuose numatytiems pokyčiams, tačiau baiminamasi, kad priimti sprendimai gali suvaržyti tam tikrų
visuomenės grupių teisę į prieinamą, įtraukų ir kokybišką švietimą, ateityje dar labiau didindama atskirtį.

Neatsižvelgiama į skirtingus poreikius

Švietimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti pakeitimai, kad nuo kitų metų būtų privalomi nacionaliniai žinių patikrinimai 4 ir 8 klasių moksleiviams. Akivaizdu, kad šioje situacijoje gali nukentėti moksleiviai, kurie mokosi nevalstybinėse savito ugdymo mokyklose, kuriose pagal ugdymo paradigmą pradinių klasių ugdymo procese nenaudojamos IT priemonės. Taip pat moksleiviai iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kurių namų aplinkoje IT priemonės nėra naudojamos.

Tinklas siūlo atsisakyti pradiniame ir pagrindiniame ugdyme privalomų nacionalinių patikrinimų, sudarant patiems mokytojams galimybę pasirinkti iš standartizuotų užduočių banko ir sudaryti mokiniams tinkamus testus ir testavimo būdus.

Atitinkamai ir 4 straipsnyje numatyti pakeitimai aiškiai neapibrėžia, kaip bus siekiama, kad pagrindinis ugdymas bus užtikrintas visiems jaunuoliams. Šiuo atveju kyla grėsmė, kad moksleiviai iš socialiai pažeidžiamų šeimų gali iškristi į švietimo sistemos, jei nepasieks slenkstinio pasiekimų lygio, net ir perlaikę neišlaikytus patikrinimus ar vienus metus pakartoję tos pačios programos kursą mokykloje.

Šis nuogąstavimas neatsitiktinis – remiantis EBPO 2015 m. tyrimu, Lietuvos vaikų, kurių šeimų pajamos priklausė ketvirčiui mažiausias pajamas gaunančių šeimų grupei, pasiekimai sudarė 85 proc. pasiekimų vaikų, kurie augo šeimose, pagal pajamas priklausančiose turtingiausiam ketvirčiui.

Moksleivių segregacija

Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovės Juditos Akromienės teigimu, daugiausia klausimų kyla dėl Švietimo įstatymo 5 straipsnyje siūlomų nuostatų, pagal kurias prasčiau besimokantiems jaunuoliams bus siūloma rinktis profesinį mokymą. Pasak jos, taip vykdoma moksleivių segregacija, varžoma pamatinė žmogaus laisvė rinktis, kokios švietimo paslaugos jiems bus prieinamos.

Remiantis LR Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) profesinio mokymo stebėsenos 2021 m. duomenimis, iki šiol dalis profesinių mokyklų neužtikrina (kokybiško) vidurinio ugdymo ir aktualaus profesinio mokymo – tik trečdalis iš 10 tūkst. moksleivių profesinėse mokyklose įgijo vidurinį išsilavinimą ir tik 16 proc. rinkosi laikyti valstybinius egzaminus.

Atsižvelgiama ir į tai, kad specialiųjų poreikių turintiems asmenims siūlomas menkas profesijų pasirinkimas (studijų programos retai pritaikomos pagal individualius poreikius, nėra paklausios darbo rinkoje).

Tinklas siūlo palikti jaunuoliams pasirinkimo galimybę, taip išvengiant jaunuolių segregacijos ir profesinio mokymo devalvacijos, ir numatyti veiksmus, didinančius profesinio mokymo aktualumą bei patrauklumą.

Atitinkamai žvelgiant į Profesinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, būtina užtikrinti, kad nukreipiant specialių poreikių asmenis į profesinio mokymo įstaigas, visos profesinės programos būtų tinkamai pritaikytos pagal individualius poreikius ir turėtų reikiamus (pagalbos) specialistus.            

Su dokumentu galite susipažinti čia