Tarptautiniai mokymai Armėnijoje: stiprinant pilietinės visuomenės atsparumą dezinformacijai

Spalio pabaigoje Armėnijos sostinėje Jerevane ir Gorio mieste vyko tarptautiniai mokymai „Pilietinės visuomenės organizacijų atsparumo dezinformacijos grėsmėms stiprinimas Armėnijoje“. 

Mokymų programa: nuo valstybės komunikacijos vadybos tendencijų iki krizės komunikacijos  

Dviejų dienų mokymų metu aptartos temos apie strateginę komunikaciją, visuomenės atsparumą, žiniasklaidos vartojimo įpročius, įtraukią valdyseną, krizių komunikaciją, kibernetinę dezinformaciją bei kritinį mąstymą. Dalyviai dirbo grupėse, atliko praktines užduotis ir krizinių situacijų simuliacijas, padedančias geriau suprasti, kaip valstybės institucijos, pilietinės organizacijos ir žiniasklaida gali bendradarbiauti, stiprindamos visuomenės gebėjimą atsispirti informacinėms grėsmėms ir informaciniam manipuliavimui. 

Diskusijos ir įžvalgos: Lietuvos patirtis ir geroji praktika domina tarptautinius partnerius 

Pasak mokymų dalyvės, Vilniaus universiteto partnerystės docentės Dalios Bankauskaitės, vienas pagrindinių diskusijų akcentų buvo Lietuvos valstybės komunikacijos sistema – jos struktūra, veikimo principai ir tarpinstitucinis koordinavimas.  

„Dalyviai labai domėjosi, kaip Lietuvoje organizuojama valstybės komunikacija kaip atrodo šalies informacinė erdvė. Jie nustebo sužinoję, kad nacionalinis transliuotojas, nors ir išlaikomas mokesčių mokėtojų lėšomis, yra nepriklausomas ir skiria daug dėmesio švietimui bei kultūrai,“ – pasakojo Dalia. 

Anot jos, itin aktyvios diskusijos kilo kalbant ir apie krizių komunikaciją ir tai, kaip valstybė užtikrina informacijos sklaidą neramumų ar krizių metu. 

Įtrauki valdysena – nacionalinio saugumo dalis 

Viešosios įstaigos “Europos namai” ekspertė ir Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė savo pranešime „Įtrauki valdysena atsparioms visuomenėms: pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų sąveika“ pasidalino Lietuvos patirtimi, kaip įtrauki valdysena ir bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo. Bendradarbiavimo įgūdžius dalyviai stiprino praktiniame užsiėmime, kuriame išbandė tinklaveikos principus tarp skirtingų demokratinės visuomenės veikėjų – valdžios institucijų, žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių. 

„Dalyviai iš Jerevano domėjosi kaip įtrauki valdysena gali sustiprinti nacionalinį saugumą, įvardijo svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį, valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo stiprinimo poreikį, diskutavo, kaip užtikrinti žiniasklaidos nešališkumą, nuo valdžios institucijų nepriklausomos informacijos teikimą politinio neapibrėžtumo aplinkybėmis. Goryje dalyvių supratimas apie įvairių veikėjų (valdžios, žiniasklaidos, NVO ir piliečių) dalyvavimą valdyme, jų bendradarbiavimą buvo silpnesnis: atlikdami praktinę užduotį, šių veikėjų vaidmenims ir atsakomybėms įvardyti dalyviai pasitelkė DI, tik nesugebėjo tinkamai analizuoti sugeneruotos informacijos,“ – pasakojo Judita. 

Skaitmeninė transformacija ir medijų raštingumas 

Armėnijos Politikos mokslų centro ekspertė Viktorya Melkonyan pabrėžė, kad šiuolaikinės krizės ir dezinformacijos iššūkiai glaudžiai susiję su skaitmeninės transformacijos eiga. 

„Kalbėjome apie tai, kaip elektroninės valdžios sistemos ir skaitmeniniai įrankiai gali padėti valstybei greičiau ir efektyviau reaguoti į krizes. Dalyviai aktyviai domėjosi ir kibernetinės dezinformacijos tema bei faktų tikrinimo principais,“ – sakė Viktorya. 

Pasak jos, kadangi mokymų metu buvo diskutuojama strateginės komunikacijos ir krizių valdymo temomis, susijusiomis su dezinformacija ir visuomenės atsparumu, Gorio miesto dalyviai išreiškė norą giliau nagrinėti šias temas per praktinių įrankiųkūrimą (kaip atskirą neformalaus ugdymo projektą). Jie taip pat išreiškė poreikį išsamesniam mokymų kursui apie e. valdžios sistemas ir skaitmeninius įrankius. 

Išvados: poreikis stiprinti regionus ir bendradarbiavimą 

Mokymai atskleidė skirtumą tarp sostinės ir regiono dalyvių žinių bei pilietino įsitraukimo  lygmens. Kaip pastebėta diskusijose, regionų stiprinimas ir didesnis dėmesys pilietinio sąmoningumo ugdymui yra būtinas, norint kurti atsparią ir įtraukią Armėnijos visuomenę. 

Tokie mokymai padeda ne tik dalintis patirtimis tarp valstybių, bet ir stiprina pilietinės visuomenės vaidmenį kovoje su dezinformacija bei ugdo kritinį mąstymą, kuris šiandien tampa kertine demokratinės visuomenės kompetencija, siekiant atsispirti manipuliacijoms. 

Projektas finansuotas pagal Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir demokratijos stiprinimo programą.