Naujienos
Švietimo NVO tinklas: NVŠ pakeitimai neturėtų užgriūti kaip griaustinis iš giedro dangaus
2020-01-26Jau kelerius metus Švietimo NVO tinklas atkreipia dėmesį, kad Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas yra problemiškas, neužtikrinamas jo tęstinumas, o nevyriausybiniams paslaugų teikėjams tenka perteklinė administracinė našta. Praėjusių metų pabaigoje, naujame biudžete nenumačius reikiamų lėšų, atsirado dar daugiau nežinomybės dėl to, ar ir kaip toliau veiks bei bus finansuojama NVŠ sistema.
Apie tai, kas laukia neformaliojo vaikų švietimo kalbėjome LRT radijo laidoje 10-12 kartu su Švietimo, mokslo ir sporto viceministre Kornelija Tiesnesyte bei Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaite.
Anot Švietimo NVO tinklo koordinatorės Juditos Akromienės, situaciją galima pavadinti deja vu – ne pirmą kartą metų pabaigoje kyla klausimas, ar ir kaip toliau bus finansuojamas neformalus vaikų švietimas. Ypač situacija pablogėjo 2018 metas, kai NVŠ pradėtas finansuoti iš ES lėšų, kurios apskritai turėtų būti investuojamos į pokyčius, o ne skiriamos einamosioms veikloms.
“Sprendimų vėlavimai yra simptomatiški, nors nuo 2017 metų teikėme ne vieną siūlymą dėl NVŠ, dalyvavome darbo grupių posėdžiuose. tačiau sprendimai priimami kaip griaustinis iš giedro dangaus metų pabaigoje ir nustebina ne tik savivaldybes, bet ir švietimo teikėjus“ – radijo laidoje sakė Švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė.
Švietimo NVO tinklo požiūriu, NVŠ finansavimas ES lėšomis sudaro papildomą administracinę naštą paslaugų teikėjams, ypač nevyriausybinėms organizacijoms, kurios ir veiklas įgyvendinti, ir jas administruoti turi iš gaunamo 15 eurų krepšelio. Pagal NVŠ tikslinį finansavimą reikalaujama akredituoti programų aprašą, pateikti sudarytas tarp savivaldybės ir NVŠ teikėjo sutartis, sudaryti sutartis su mokiniais arba jų tėvais, parengti veiklų grafikus, vesti lankomumo žurnalą, taip pat pateikti lėšų panaudojimo dokumentus ir patalpų nuomos sutartis. Ir visa tai privaloma saugoti 10 metų.
Viceministrės Kornelijos Teisnesytės teigimu, siekiama sistemą lengvinti ją perkeliant į elektroninę erdvę, tačiau tai kol kas vyksta tik keliose savivaldybėse.
Laidoje aptartas ir 2019 metų pabaigoje netikėtas NVŠ teikėjams Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas dėl NVŠ finansavimo tvarkos pakeitimo, kuriame skiriamas prioritetas vienai – STEAM (science, technology, engineering, arts and mathematics) sričiai.
J. Akromienės teigimu “Ministerija pasirinkdama prioritetą vienai sričiai neištyrė viso neformaliojo švietimo lauko: yra ir kitų sričių, kurių veiklų stinga”. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos vykdomos ne tik pagal tikslinį finansavimą, t.y. 15 eurų krepšelį, bet ir pagal savivaldybių programas, Formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU) bei bendrajame ugdyme vykdomus būrelius. “Tai – didžiulis laukas, tačiau niekas iš tikrųjų nežino kas ir kiek daroma. Sprendimas labai skubotas, be to priimtas kalendorinių metų pabaigoje, neatsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai savo veiklas vykdo mokslo metais”.
Ministerija ginasi, kad tokia situacija susidaro esą dėl to, kad biudžetas formuojamas kalendoriniais metais.
Tačiau NVŠ problemų kyla ne tik dėl finansavimo, bet ir programų kokybės užtikrinimo. “Mūsų nuomone kokybės niekas netikrina ir nevykdo jokios stebėsenos. Dar 2018 metais buvo parengtos rekomendacijos dėl NVŠ kokybės ir įvykdytos patikros keliose savivaldybėse. Tačiau jos buvo labiau skirtos tobulinti pačias rekomendacijas nei gerinti programų kokybę. Kol kas pagrindinis dėmesys skiriamas prieinamumui didinti. Manome, kad didžiausia bėda yra ta, kad Ministerija nėra įsivardijusi, ko siekia, kokį poveikį nori padaryti skirdama NVŠ tikslinį finansavimą”, – sakė J. Akromienė.
Viceministrės teigimu kokybės įsivertinimo sistema šiuo metu rengiama, taip pat ES lėšomis, ir bus išbandoma kelių organizacijų.
Ministerija žada iki sausio pabaigos pateikti visus atsakymus dėl tolesnio NVŠ sistemos finansavimo.
Daugiau skaitykite ir viso pokalbio klausykite čia:
Pozicija parengta įgyvendinant projektą „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.
