Diskusijos dėl švietimo organizacijų įtraukties

2022 metais Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su partneriais surengė 6 apskritojo stalo diskusijas Kauno miesto, Kauno rajono, Utenos rajono, Trakų miesto, Vilniaus miesto ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Diskusijose dalyvavo savivaldybėse veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, savivaldybių tarybų nariai, administracijos darbuotojai. Po susitikimų savivaldybių administracijoms ir nevyriausybinių organizacijų taryboms pateikti siūlymai bei rekomendacijos dėl partnerystės su organizacijomis švietimo srityje.

Organizacijos nėra informuojamos ar įtraukiamos į savivaldybės rengiamus ir priimamus sprendimus

Kalbėdami apie ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą, neformalųjį suaugusiųjų švietimą Vilniaus miesto savialdybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovai nurodė, jog dauguma organizacijų nėra įtraukiamos į savivaldybės rengiamus ir priimamus sprendimus, neįtraukiamos į „EDU Vilnius“ planuojamas ir įgyvendinamas veiklas, skirtas didinti ugdymo kokybę Vilniaus miesto švietimo įstaigose. Organizacijų atstovai dalinosi, jog „nevyriausybinės švietimo organizacijos neįtrauktos į bendrą savivaldybės švietimo sistemą, nei savivaldybės strateginiuose dokumentuose, nei įgyvendinimo priemonėse neskiriamas dėmesys neformaliajam suaugusiųjų švietimui“, – pasakoja Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.

Susitikime Vilniuje taip pat aptarti veiksmai ir priemonės, kurios padidintų savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos žinomumą tarp organizacijų, sustiprintų jų įtraukimą, įsitraukimą ir atstovavimą savivaldybėje, užtikrintų aktualios informacijos sklaidą. 

Kompetetingų specialistų trūkumas

Trakų rajone didžiausi dalyvių įvardyti iššūkiai švietimo srityje yra: pernelyg mažai efektyviai veikiančių nevyriausybinių organizacijų, trūksta kompetentingų specialistų. Dėl šios priežasties ekspertai dažnai samdomi iš Vilniaus ar kitų miestų. Taip pat įvardijamas komunikacijos trūkumas tarp biudžetinių ir nepriklausomų švietimo įstaigų, lemiantis tarpusavio nepasitikėjimą. Nevyriausybinės organizacijos yra nepakankamai įtraukiamos į savivaldybės įgyvendinamas švietimo priemones, jų veikla nėra pakankamai finansuojama, o tai nesudaro galimybių efektyviems švietimo pokyčiams.

Būtinybė įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius

Kauno rajone aptartos pagrindinės sėkmingos organizacijų įsitraukimo į švietimo klausimų svarstymą prielaidos ir viešųjų paslaugų teikimo galimybės. Dalyviai dalijosi gerosiomis patirtimis, džiaugėsi stiprėjančiu bendradarbiavimu. Diskutuojant apie siekį plėtoti kokybiškas švietimo paslaugas Kauno rajone, dalyviai akcentavo, jog būtina įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikius ir užtikrinti tolygų paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje. Atkreiptas dėmesys į bendruomeninių paslaugų plėtros svarbą atokesnėse nuo savivaldybės centro vietovėse.

Pasaulio piliečių akademijos direktorė Indrė Augutienė dalinasi įžvalgomis, jog: „Siūlyta derinti mokinių pavėžėjimą su jų lankomų būrelių tvarkaraščiais, siekiant sudaryti visiems vaikams vienodas galimybes dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose. Taip pat siūlyta tartis su mokinių savivaldomis, jaunimo atstovais dėl švietimo paslaugų gerinimo ir mokyklų savivaldos stiprinimo. Savivaldybei pateiktuose pasiūlymuose dėl tvaraus NVO įtraukimo į švietimo klausimų svarstymą ir paslaugų teikimą taip pat atkreipėme dėmesį į būtinybe stiprinti paskatų ir lengvatų sistemą (parama NVO gebėjimų stiprinimui, žemės, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos ir kt.), kuriančią lygiavertes ir patrauklias sąlygas NVO dalyvauti švietimo paslaugų teikime ir motyvuojančią jas plėtoti inovatyvias švietimo paslaugas savivaldybėje.“ 

Organizacijos gali prisidėti vykdant prevencines, civilinės saugos programas

Utenos rajono savivaldybėje aptarta, kokia pažanga yra padaryta po 2019 ir 2021 m. vykusių apskritojo stalo diskusijų su savivaldybės atstovais ir teiktų rekomendacijų, įtraukiant nevyriausybines organizacijas į sprendimų priėmimą bei perduodant viešąsias paslaugas. 

Organizacijų atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant ilgalaikių rezultatų ir poveikio, reikia užtikrinti teikiamų paslaugų tvarumą, galimybes vietos organizacijoms dalyvauti Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinime, taip pat keisti administracinius, biurokratinius reikalavimus.

Savivaldybės atstovų požiūriu NVO paslaugos yra ypač reikalingos: organizacijos galėtų prisidėti teikiant pagalbą švietimo srityje, vykdyti prevencines, civilinės saugos programas.

Per mažai dėmesio skiriama netradicinio ugdymo skatinimui

Kazlų Rūdoje dalyviai pasidalino netradicinio ugdymo organizacijų, veikiančių įvairiose Lietuvos vietose, patirtimis, gerąja bendradarbiavimo su savivaldybėmis praktika ir iššūkiais.

Nepaisant Kazlų Rūdos savivaldybės 2022–2024 m. strateginiame veiklos plane numatyto siekio plėsti švietimo teikėjų įvairovę, nevyriausybinių organizacijų atstovų požiūriu per mažai dėmesio skiriama netradicinio ugdymo skatinimui. Anot Kardokų gamtos mokyklos direktorius Rolando Juodžbalio: „Nors savivaldybės administracija  dalinasi ugdymo įstaigoms aktualia informacija, tačiau savivaldybei nepavaldžios įstaigos nėra skatinamos įsitraukti į bendrų renginių organizavimą, teisės aktų projektų svarstymą,  švietimo bendruomenės diskusijas. Siekiant gerinti bendradarbiavimą, pasiūlyta suburti darbo grupę, kuri padėtų spręsti nepavaldžių įstaigų integravimo į bendrą švietimo sistemą klausimus. Savo ruožtu organizacijos pasižadėjo informuoti savivaldybę apie vykdomas veiklas“.

Nevyriausybinės organizacijos greitai reaguoja į kintančios visuomenės poreikius

Kauno mieste aptarti kylantys iššūkiai ir nevyriausybinių organizacijų galimybės įsitraukti į švietimo klausimų svarstymą. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad savivaldybės sprendimai turėtų būti priimami, remiantis gyventojų poreikiais, o teikiamos paslaugos – kokybiškos.

Atkreiptas dėmesys į nevyriausybinių organizacijų norą dalyvauti sprendžiant švietimo klausimus savivaldybėje ir gebėjimą lanksčiai ir greitai reaguoti atliepiant įvairių visuomenės grupių poreikius ir kylančius iššūkius.

„Labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos sistemingai dalyvautų švietimo sistemoje, turėtų galimybę nuolat kelti joms rūpimus klausimus ir problemas, teikti pasiūlymus dėl savivaldybėje priimamų teisės aktų ir strateginių sprendimų švietimo srityje. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas įsitraukti į savivaldybei pavaldžių įstaigų vykdomas programas ir taip prisidėti prie geresnės švietimo kokybės Kauno mieste“, – pasakoja I. Augutienė.

Diskusijos dalyvių požiūriu, pirmiausia reikia atlikti išsamesnę nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo teikiant švietimo paslaugas analizę, kuri padėtų geriau suprasti jų teikiamų paslaugų vertę. Taip pat diskutuota apie būtinybę parengti organizacijų sąvadą savivaldybėje, siekiant įvertinti potencialą švietimo sistemoje. 

„Džiaugiuosi, kad savivaldybės vis geriau supranta nevyriausybinių švietimo organizacijų kuriamą vertę, didinant įvairių švietimo paslaugų – ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo, kvalifikacijos tobulinimo, prieinamumą ir įvairovę bei gerinant šių paslaugų kokybę bendroje švietimo sistemoje. Tačiau svarbu užtikrinti organizacijų teikiamų paslaugų tvarumą ir plėtrą. Įgalintos ir įveiklintos savivaldybių NVO tarybos gali padėti šiuos pokyčius įgyvendinti“, – teigia J. Akromienė.

Straipsnis yra projekto „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, finansuojamo Europos Ekonominio finansinio mechanizmo ir yra APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos, dalis.