Ar keisis vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas Lietuvoje?

Prieš metus Seimo valdybos suformuota darbo grupė siekia spręsti vyresniųjų suaugusiųjų švietimo ir socialinės įtraukties klausimus. Šiuo metu joje svarstomas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas ir tai yra sveikintina Seimo narių iniciatyva. 

Vis dėlto, norint visapusiškai (su)reguliuoti vyresnio amžiaus žmonių politiką, spręsti dėl visuomenės senėjimo valstybei kylančius iššūkius, nepakanka nukopijuoti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo, rengto dar prieš du dešimtmečius. Todėl prieš priimant šį teisės aktą, svarbu: 

• Inventorizuoti vykdomas programas ir priemones bei, remiantis surinktais duomenimis, nustatyti vyresnių žmonių politikos kryptis ir prioritetus.
• Formuojant veiklios ilgaamžystės kryptis, remtis ES ir šalių narių strateginiais vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo dokumentais ir praktikomis bei JT aktyvaus senėjimo indekso duomenimis.
• Įtraukti socialinius partnerius tiek į vyresniųjų žmonių politikos reglamentavimo, tiek ir įgyvendinimo klausimų svarstymą.
• Numatyti konkrečius vyresniųjų žmonių politikos įgyvendinimo, įskaitant finansavimą, stebėsenos ir pokyčio vertinimo mechanizmus bei aiškias institucijų atsakomybes.

Susipažinti su Tinklo teiktomis pastabomis ir siūlymais galite gegužės 17 d. siųstame rašte, kuris rengtas konsultuojantis su Nacionaliniou skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovais.  

Įstatyme turėtų būti formuojamos ir įtvirtintos veiklios ilgaamžystės nuostatos, kurios, kaip pažymima Europos Tarybos 2012 m. deklaracijoje „Dėl Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų“, galėtų apimti: 

• Užimtumą – išlikimą darbo rinkoje ir sidabrinę ekonomiką;
• Socialinę įtrauktį – švietimą, pilietinį dalyvavimą, taip pat dalyvavimą sprendimų priėmime, savanorystę, kultūrinę raišką ir pan.;
• Finansinį stabilumą;
• Savarankišką, sveiką ir saugų gyvenimą kiekvienam piliečiui.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių politika apima įvairias sritis (ekonomikos, sveikatos, švietimo, kultūros ir socialines paslaugas), į įstatymo rengimą būtina įtraukti šių sričių valdžios institucijų ir suinteresuotų grupių atstovus. 

Įstatymu taip pat turėtų būti sprendžiami įvairovės ir nelygybės klausimai (diskriminacijos dėl amžiaus, socialinės padėties, senėjimo dėl negalios ir kt.) bei formuojamos teigiamos senėjimo kultūros, senatvei palankios visuomenės nuostatos, kuriamos sąlygos gyventojams kuo ilgiau išlikti atsakingais už savo gyvenimą ir užtikrintų orią gyvenimo pabaigos priežiūrą.

Regina Dovidavičiūtė, Seimo darbo grupės ir Tinklo narė

Tikimės, kad ši iniciatyva nėra tik priešrinkiminė akcija, bet nuoširdus politikų rūpestis užtikrinti orų, aktyvų ir saugų gyvenimą vyresniems Lietuvos žmonėms.