Atnaujinamas Bendrojo ugdymo turinys – gera pradžia pusė darbo?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė atnaujintą Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą, kuriomis vadovaujantis vėliau turėtų būti atnaujinamos mokomųjų dalykų programos ir koreguojami kiti ugdymo dokumentai. NVO švietimo tinklo ekspertai aktyviai dalyvavo šiose diskusijose.

“Džiugu, kad rengiant gaires buvo organizuojamos viešos konsultacijos  ir sudaryta galimybė pasisakyti įvairiems švietimo veikėjams. Manome, kad dokumente išreikštas šiuolaikinis požiūris į egzistuojančias ugdymo paradigmas ir dėmesys įtraukiam, į mokinį orientuotam, jį aktyvinančiam ir daugiau atsakomybės jam perduodančiam ugdymui, programų atnaujinimo aktualiu ir prasmingu turiniu poreikis, holistinė prieiga prie ugdymo sričių ir mokomųjų dalykų bei viso ugdymo proceso”, –  teigia Švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė. 

Švietimo bendruomenė palankiai vertina ketinimą koreguoti vidurinio ugdymo programos organizavimo modelį, kuris užtikrintų mokiniams daugiau galimybių renkantis mokomuosius dalykus ir jų mokymosi apimtis, suteikti daugiau galimybių mokykloms pačioms spręsti dėl dalies ugdymo turinio, svaresnį vaidmenį skirti formuojamajam vertinimui ir ugdymo rezultatų kaupiamajam įvertinimui, atsisakyti Brandos egzaminų programos. 

Tačiau Švietimo NVO tinklo ekspertų nuomone, siekiant užtikrinti aukštesnę bendrojo ugdymo kokybę, Gaires būtina koreguoti. Visų pirma, bendrųjų kompetencijų aprašai pernelyg susiaurinti ir fragmentuoti, ignoruoja globalią perspektyvą ir nesiremia tarptautiniais dokumentais bei patirtimi. Pavyzdžiui pilietinės, taip pat ir kultūrinės, kompetencijos aprašyme globali perspektyva atsiduria paraštėse, nepaisant to, kad tai yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo sąlyga; pažinimo kompetencijoje nepagrįstai eliminuojamos politinė ir socialinė sritis, apsiribojant domėjimusi tik gamtine ir kultūrine tikrove; kultūrinės kompetencijos apibrėžimas pernelyg susiaurintas, didžiausią dėmesį skiriant nacionalinio kultūros paveldo ir tradicijų pažinimui ir puoselėjimui ir visiškai eliminuojant kultūros kaip visuomenės vertybinių nuostatų, pamatinių įsitikinimų ir elgsenos normų visumos sampratą.

Nepaisant pilietiškumo kompetencijos svarbos ir šios kompetencijos ugdymo rezultatų problemiškumo, Pilietiškumo pagrindų dalykas Gairėse kaip ir iki šiol numatytas tik dvejiems metams (9-10 klasėse). Tinklo ekspertai jau anksčiau analizavo ir pateikė rekomendacijas dėl pilietiškumo ugdymo Lietuvoje, remiantis kuriomis siūloma pilietiškumo ugdymą integruoti į kitus dalykus pradedant pradiniu ugdymu, ir išplėsti šias pamokas viduriniame ugdyme. Ekspertai pabrėžia, kad rengiant pilietiškumo pagrindų programą būtina sukurti praktinio ugdymo(si) modelį, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas praktinėms kompetencijoms įgyti dalyvaujant visuomeninių organizacijų ir neformaliose pilietinėse veiklose, kuris dabar Gairėse nenumatomas.  

 Galiausiai, Gairėse paminėta, kad bus skiriamas svaresnis vaidmuo formuojamajam vertinimui ir ugdymo rezultatų kaupiamajam įvertinimui, taip pat neformaliuoju būdu įgytų pasiekimų pripažinimui. Tačiau dar pirmajame Gairių projekte buvo numatytas itin mažas praktinio ugdymo valandų skaičius  (ne mažiau kaip 10 val. per metus pradiniame ir ne mažiau kaip 40 val. per dvejus metus pagrindiniame ir viduriniame ugdyme). Todėl siekiant iš tiesų išugdyti praktinius Lietuvos mokinių įgūdžius ir gebėjimus, pakartotinai siūlome pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose per dvejus metus numatyti ne mažiau kaip 120 val. praktinės veiklos. 

Be to, neformaliajame vaikų švietime  vyrauja tradicinės, šiandieninių, juo labiau ateities, gyvenimo poreikių neatliepiančios paslaugos, todėl atnaujinant bendrojo ugdymo turinį taip pat svarbu tobulinti ir neformaliojo vaikų švietimo posistemę, didinant jo įvairovę, gerinant kokybę ir ypač užtikrinant nuoseklų bendrojo ir neformaliojo ugdymo suderinamumą. Manome, kad norint realiai užtikrinti  neformaliojo švietimo ir bendrojo ugdymo papildomumą Gairėse turi būti numatyti esminiai vertinimo principai ir kriterijai.

Pozicija parengta įgyvendinant projektą  „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.