Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ir Nacionalinio švietimo NVO tinklo nariai nuolat stebi ir vertina pandemijos padarinių poveikį įvairioms pažeidžiamoms grupėms.
Pandemijos metu pastebėta, kad vaikai iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos nedalyvauja ugdymo procese nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, neprisijungia prie pamokų, neatlieka užduočių. Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje (2020, 19-22 psl.) teigiama, kad vaikų ir jaunimo nedalyvavimo priežastys yra įvairios: įrangos ir internetinės prieigos neturėjimas, IT žinių stoka (vaikų ir (ar) jų tėvų), darbo ir šeimos derinimo iššūkiai ir (arba) tėvų socialinių įgūdžių trūkumas.
Siekiant užtikrinti, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes dalyvauti ugdymo procese ir būtų užtikrintas jų ugdymo proceso tęstinumas, reikia savalaikio visų suinteresuotų šalių – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių ir mokyklų vadovų – bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų derinimo įgyvendinant kompleksines priemones:
Švietimo įstaigų steigėjai ir vadovai turėtų surinkti mokinių ir vaikų, dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programose (toliau – mokiniai ir vaikai), poreikius ir pasirūpinti, kad jie turėtų kompiuterinę įrangą ir interneto ryšį namuose; taip pat užtikrinti, kad vaikai ir mokiniai
turėtų reikiamus įgūdžius ja naudotis, ir, esant poreikiui, suteikti papildomas konsultacijas.
Švietimo įstaigų vadovai turėtų užtikrinti nuolatinę vaikų ir mokinių (ne)dalyvavimo ugdymo procese stebėseną. Klasės vadovai turėtų informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pamokų ar priešmokyklinio ugdymo grupės nelankymą ir tėvų tolimesnius veiksmus ir (ar) neveiksmus. Rekomenduojama, kad klasės vadovai turėtų informuoti švietimo įstaigų vadovus, jei tėvai nepraneša apie vaiko ir mokinio nedalyvavimą pamokose, kai vaikai ir mokiniai nedalyvauja ne dėl ligos.
Tais atvejais, kai vaikai ir mokiniai visą dieną nedalyvauja ugdymo procese, o tėvai/globėjai nereaguoja į klasės vadovo pastabas/ prašymus dėl vaikų prisijungimo prie pamokos, švietimo įstaigos vadovas kartu su steigėju turėtų organizuoti mokymąsi mokykloje ar įstaigoje, kuri vykdo
priešmokyklinio ugdymo programą. Jei tėvai/ globėjai atsisako bendradarbiauti, švietimo įstaigos vadovas turėtų informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siekiant užtikrinti psichinę sveikatą, vaikams ir mokiniams iš nepalankios aplinkos turėtų būti skiriama derama emocinė pagalba.
Organizuojant tiesioginį mokymąsi mokykloje ar kitoje įstaigoje, savivaldybė ar švietimo įstaiga turėtų pasirūpinti šių vaikų ir mokinių pavėžėjimu ir maitinimu švietimo įstaigoje, taip pat užtikrinti būtiną švietimo pagalbą.
Organizuojant mokymąsi švietimo įstaigoje, švietimo įstaigos vadovai turėtų užtikrinti kompiuterinę įrangą, erdvių, atitinkančių OV sprendimo reikalavimus, suteikimą ir švietimo pagalbos specialistų organizavimą. Organizuojant tiesioginį mokymąsi siūlome bendradarbiauti su vaikų dienos ir jaunimo centrais, bibliotekomis ir kitomis vietos įstaigomis, kurios turi reikiamus išteklius (patalpas, darbuotojus).
Sprendžiant tiesioginio ugdymo švietimo įstaigose klausimus, priimant sprendimus svarbu atsižvelgti į individualią šeimos bei vaiko situaciją ir priimti šeimai ir vaikai palankiausius sprendimus.
Nors šiuo metu yra rengiamas priemonių planas, kuriuo siekiama užtikrinti vaikų iš socialiai nepalankių šeimų nenutrūkstamą ir kokybišką ugdymą, tačiau 2021 m. ugdymo procesas jau prasidėjo ir sprendimai reikalingi artimiausiu metu. Nacionalinio švietimo NVO tinklo ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai yra pasirengę prisidėti prie veiksmų plano rengimo ir jo įgyvendinimo.
Kreipėmės į atsakingas ministerijas su prašymu užtikrinti reikiamą pagalbą švietimo įstaigoms (švietimo pagalbos specialistų, kompiuterinės įrangos ir kt.) bei kuo skubiau parengti savivaldybėms ir švietimo įstaigų vadovams rekomendacijas, kaip organizuoti ugdymą vaikams ir mokiniams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos pandemijos metu, pateikiant sprendimus ir dėl galimo centralizuoto ugdymo proceso organizavimo pritaikant ne tik švietimo įstaigų, bet esant galimybei kitų įstaigų patalpas.