Kaip mokykla gali padėti mokiniams pasirengti atsakingai dalyvauti valstybės ir visuomenės gyvenime?

Nors socialinė-pilietinė veikla buvo (turėjo būti) vykdoma mokyklose jau daug metų, tačiau atnaujinus ugdymo programas, įsigaliojusi nuostata, kad ši veikla yra privaloma, sukėlė mokytojams, mokiniams ir jų tėvams nerimo ir abejonių, kodėl jos reikia, kaip ją organizuoti, kur įgyvendinti, kas už tai atsakingas. Siekdami padėti mokykloms suprasti šios veiklos svarbą ir tinkamai ją organizuoti, sklandžiau integruoti šią veiklą į ugdymo procesą, drauge su „Actio Catholica Patria“ parengėme rekomendacijas socialinės-pilietinės veiklos kuratoriams, kurios, tikimės, sudarys galimybes mokiniams įgyti daugiau prasmingos socialinės ir pilietinės patirties. 

Mokyklos vaidmuo kuriant ir puoselėjant demokratinę visuomenę ir stiprinant atsparumą įvairioms grėsmėms yra neabejotinas, ypač šiuo metu, kai sparčiai didėja visuomenių poliarizacija, „traukiasi“ demokratijos, auga išorės agresijos grėsmė. Todėl svarbu, kad ir pati mokykla savo kasdieniame gyvenime vadovautųsi demokratinės kultūros principais, ypač valdymo, mokymosi aplinkos, bendradarbiavimo ir partnerystės srityse. Būtent socialinė-pilietinė veikla gali sustiprinti demokratiją mokykloje, susieti ugdymo turinį su realiu gyvenimu. 

Kodėl rekomendacijos reikalingos? 

Socialinė-pilietinė veikla – tai praktinis pilietiškumo ir socialinių įgūdžių ugdymas, kurios metu mokiniai gali įtvirtinti ar išplėsti žinias ir įgūdžius, įgytus pamokų metu. Ji padeda mokiniams pasijausti lygiaverčiais visuomenės nariais, ugdyti ir stiprinti bendrąsias kompetencijas, atsakomybę ir empatiją. Rekomendacijos – tai gidas, kurį, organizuojant ir įgyvendinant šias veiklas, gali pasitelkti ne tik socialinės-pilietinės veiklos kuratoriai, bet ir mokyklos administracija, mokiniai ir jų tėvai.  

Rekomendacijose pateikiami: 

• Praktiniai veiklos organizavimo modeliai ir konkretūs pavyzdžiai, kaip organizuoti socialinę-pilietinę veiklą, atsižvelgiant į skirtingas mokyklų galimybes. 

• Bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis galimybės, kurios eda išplečia veiklų spektrą ir padeda įtraukti daugiau bendruomenės narių. 

• Gairės pokalbiams su mokiniais. Mokytojams pateikiami patarimai, kaip kalbėtis su mokiniais apie socialinę-pilietinę veiklą, kaip ją reflektuoti, vertinti ir pritaikyti ateities planams. 

Rekomendacijose taip pat apibrėžta, kas nepriskirtina socialinei-pilietinei veiklai. Tai padės išvengti nesusipratimų ir užtikrinti, kad veikla atitiktų siekiamus tikslus, būtent, kiltų mokinių iniciatyva, skatintų jų ūgtį ir kurtų vertę kitiems. 

Kalbėdama apie šių rekomendacijų svarbą, „Actio Catholica Patria“ direktorė, psichologė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė teigia: „Šiandieninio politinio pasaulio fone mūsų jaunimo iniciatyvumas, veiklumas, pilietiškumo ugdymas yra mūsų ateitis. Tad suteikdami ir kurdami erdvę kaip tėvai, mokytojai, jaunimo darbuotojai, bendruomenės nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, prisidedame prie vaikų ir paauglių ugdymo. Kurkime jiems erdves save išreikšti, prisidėti mažais žingsniais prie pokyčių kūrimo – klasės, mokyklos, bendruomenės, visuomenės, šalies. Net mažos iniciatyvos tokios, kaip užsiėmimo pravedimas klasėje ar stovykloje, vėliau gali virsti nuostabiais projektais, prisidedančiais prie bendruomenės puoselėjimo.“  

Kartu kuriame pilietiškesnę ir solidaresnę visuomenę 

Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė pabrėžia: „Mūsų patirtis rodo, kad suteikiant laisvę rinktis, kurti ir išreikšti save, jaunuoliai gali mokyti vieni kitus, mokytis palaikyti, rašyti projektus, vesti renginius, organizuoti parodas ar net projektus. Pavyzdžiui, tarptautinius mainus 25 žmonėms iš 7 Europos šalių tvarumo tema, sveiko maisto gaminimo ir edukacijų kaimiškose vietovėse, atstovauti diskusijose visos Lietuvos globos namuose užaugusius jaunuolius. Šios rekomendacijos yra įrankis ir įkvėpimas, būdai auginti jaunąją kartą, mokyti juos savarankiškumo, iniciatyvumo ir prisidėjimo prie stipresnės, tvaresnės visuomenės kūrimo.“  

Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovės Juditos Akromienės požiūriu, kokybišką veiklą užtikrintų visos, moksleivius supančios, bendruomenės įsitraukimas: 

„Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas mokiniams atlikti socialinę-pilietinę veiklą, svarbu, kad į jos organizavimą įsitrauktų visa mokyklos bendruomenė. Mokslo metų pradžioje siūlome organizuoti aptarimus, pasikviesti išorės svečius (savivaldybės ar seniūnijos, vietos nevyriausybinių ar bendruomeninių organizacijų, pavaldžių įstaigų atstovus), kurie padėtų identifikuoti vietos problemas, parodytų mokinių veiklos galimybių spektrą. Savo ruožtu savivaldybės (pavyzdžiui, jaunimo reikalų ar nevyriausybinių organizacijų veiklos koordinatoriai, taip pat patariamosios tarybos) galėtų prisidėti prie sklandesnio šios veiklos įgyvendinimo, pristatydamos mokinius galinčias priimti vietos organizacijas ar parengdamos jų sąvadus. O mokslo metų pabaigoje tokie aptarimai padėtų plačiau paskleisti žinią apie pasiektus rezultatus, pasidalinti gerosiomis patirtimis ir planuotis tolimesnes veiklas. Tai didintų tiek mokinių motyvaciją, tiek  ir skatintų tėvų įsitraukimą. 

Taip pat organizuojant šią veiklą būtina skirti dėmesį visiems jos etapams: idėjų generavimui, veiklos planavimui, įgyvendinimui ir įsivertinimui. Kuratorių ir tėvų pagalba, mokinių lydėjimas, pokalbiai ir patarimai padės jiems geriau suprasti savo polinkius ir stiprybes, išsikelti racionalius tikslus ir jų įgyvendinimo žingsnius, reflektuoti savo patirtis.“  

Tikime, kad rekomendacijos „Kaip organizuoti socialinę-pilietinę veiklą?“ gali vesti link aiškesnės, labiau įtraukiančios ir motyvuojančios socialinės-pilietinės veiklos mokyklose ir už jos ribų. Kviečiame į šias rekomendacijas žvelgti kaip į galimybę sukurti mokiniams prasmingas edukacines patirtis, kurios formuos atsakingus ir aktyvius piliečius.