Mokymai valstybės tarnautojams Armėnijoje

Šių metų rugsėjo-spalio mėn. Nacionalinio Švietimo NVO tinklo organizacijos – viešosios įstaigos ,,Europos namai“ – atstovai lankėsi Armėnijoje. Lietuvos ekspertai kartu su Armėnijos Politikos studijų centru Kapane, Gyumri ir Jerevane pravedė mokymus valstybės tarnautojams strateginės komunikacijos, visuomenės interesų atstovavimo, visuomenės atsparumo, ir įtraukios valdysenos temomis. Kviečiame išsamiau susipažinti su partnerių mintimis šiais klausimais:

Dalia Bankauskaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė 

Ką Jums reiškia strateginė komunikacija? 

Strateginė komunikacija suprantama kaip švelnios galios priemonė, skirta organizacijos tikslams įgyvendinti. Tai tikslingas komunikacijos naudojimas („įdarbinimas“) tam, kad būtų pasiekti organizacijos tikslai. Mes komunikuojame tam, kad paveiktume ir keistume kitų (tikslinės auditorijos) elgesį naudodami informaciją bei informavimo priemones. O strategija reikalinga tam, kad komunikavimo veikla būtų tikslinga, koordinuota ir planuojama, kad žmogiškieji, laiko bei finansiniai resursai būtų naudojami kuo tikslingiau komunikacijos bei organizacijos tikslais.   

Strateginė komunikacija – tai ne tik efektyvus informacijos perdavimas į išorę, tai ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas, ir komunikacija organizacijos viduje bei veiklos organizavimas. 

Kodėl strateginė komunikacija yra svarbi viešajame sektoriuje tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygiu? 

Kaip visuomenė, jos nariai, organizacijos partneriai ir kiti suinteresuoti asmenys sužinos apie organizacijos veiklą, aktualius klausimus, jeigu organizacija „nekalbės“ ir nekomunikuos apie savo veiklą?   

Viešajam sektoriui, nevyriausybinėms organizacijoms (toliau – NVO) itin svarbu tikslingai komunikuoti, nes NVO atstovauja konkretiems visuomenės interesams. Tikslinga komunikacija padeda užtikrinti, kad keliami klausimai būtų geriau girdimi valstybės institucijose ir visuomenėje, skatintų supratimą bei palaikymą.   

Taip pat svarbu prisiminti, kad demokratinė valdysena grindžiama skaidrumu, viešumu ir atskaitingumu, o šiuos principus galima įgyvendinti tik tinkamai informuojant plačiąją visuomenę ir jos tikslines grupes. 

Kokį vaidmenį strateginė komunikacija atlieka kuriant visuomenės atsparumą? 

Visuomenės atsparumą formuoja daug veiksnių, pavyzdžiui: 

• Kaip visuomenė supranta grėsmes; 
• Ar ir kaip visuomenė geba reaguoti į ekstremalias situacijas bei koks visuomenės civilinės gynybos pasirengimas, įgūdžiai; 
• Kokia visuomenės kultūra, kokia jos kolektyvinė atmintis ir praeities krizių patirtis; 
• Kokia visuomenės narių socialinė-ekonominė gerovė, ar visuomenė socialiai tolygi, kokia socialinė atskirti ir lygybė vyrauja visuomenėje; 
• Ar visuomenė pasitiki valstybinėmis institucijomis, valstybės valdymo kokybe; 
• Ar stipri yra pilietinė visuomenė; 
• Kokia yra informacijos ir komunikacijos aplinka, kaip valstybė, valdžia nuosekliai komunikuoja; 
• Kokie naratyvai yra kuriami; 
• Ar žiniasklaida yra nepriklausoma ir ar  kokybiška žurnalistika; 
• Koks visuomenės ir jos atskirų grupių medijų ir informacinio raštingumo lygis; 
• Ar efektyvi krizių komunikacija. 

Paminėjau daug faktorių ir daugumoje jų strateginė komunikacija ir tiesiog komunikacija atlieka labai svarbų vaidmenį.  

Visuomenės atsparumas yra susijęs su žmonių noru ir valia veikti. Reikia, kad visuomenė, žmonės  pasitikėtų valstybe ir jos institucijomis, jaustųsi valstybės dalimi, turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip elgtis kritinėje situacijoje, kad žmonės pasitikėtų žiniasklaida ir medijomis bei gautų patikimą, kokybišką ir naudingą informaciją. 

Strateginė komunikacija padeda visa tai pasiekti: profesionaliai  organizuoti informavimo ir komunikavimo veiklas bei tinkamai planuoti organizacijos(-ų) veiklas. 

Victoria Melkonyan, Politikos studijų centras

Kodėl viešojo sektoriaus darbuotojams svarbūs medijų, skaitmeninio ir duomenų raštingumo įgūdžiai?  

Besivystančios demokratijose ir valstybėse, esančiose sudėtingoje geopolitinėje padėtyje, visuomenės ir institucijos nėra apsaugotos ir pajėgios susidoroti su vidaus ir užsienio iššūkiais bei rizikomis. Be to, pažangių technologijų ir interneto ryšio plėtra dar labiau pablogina šią situaciją. Todėl esame įsitikinę, kad valstybei ir visai visuomenei, ypač valstybės ir viešojo sektoriaus darbuotojams, turi būti suteiktos žinios ir įgūdžiai, kurie padėtų spręsti šiuos iššūkius ir įveikti žalingas medijų pasekmes  ir skaitmeninės rizikos keliamas grėsmes. 

Tatevik Ghazaryan, Politikos studijų centras

Kaip apibūdintumėte valstybės valdymą Armėnijoje? Ar jis yra atviras ir įtraukus?  

Pastaraisiais metais, ypač po 2018 metų „aksominės revoliucijos“, Armėnijos valdysenoje atsirado reikšmingų pokyčių, vedančių demokratijos link. Dedamos pastangos siekti didesnio skaidrumo, kovoti su korupcija ir didinti visuomenės įtraukimą. Vis dėlto, kyla iššūkių kalbant apie atvirumą ir įtrauktį. 

Atvirumas: 

• Skaidrumo didėjimas: Armėnijos vyriausybė padarė pažangą didindama skaidrumą – ėmėsi antikorupcinių priemonių, modernizavo viešąjį administravimą ir didino prieigą prie valstybės duomenų. Taip pat siekiama skaitmenizuoti vyriausybės paslaugas, kad visuomenei būtų lengviau gauti reikiamą informaciją. 

• Žiniasklaidos laukas: Armėnijoje žiniasklaida yra gana laisva, palyginti su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, tačiau kyla ir iššūkių tokių, kaip žiniasklaidos priemonių valdymo monopolija ir retkarčiais pasireiškiantis spaudimas žurnalistams. 

• Pilietinės visuomenės įtraukimas: Atsirado daugiau galimybių įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į politines diskusijas, ypač tokiose srityse kaip kova su korupcija, socialinė politika ir žmogaus teisės. 

Įtrauktis: 

• Politinis aktyvumas: Armėnijoje padidėjo politinis aktyvumas ir įsitraukimas – šalyje veikia įvairios politinės partijos ir judėjimai, atstovaujantys skirtingoms ideologijoms. Vis dėlto, išlieka politinės poliarizacijos problema, o mažesnėms partijoms kartais sunku įgyti politinės įtakos. 

• Mažumų įtraukimas: Nors egzistuoja politinės gairės, palaikančios etninių ir socialinių mažumų teises, reikia daugiau pastangų, siekiant pilnai integruoti marginalizuotas visuomenės grupes į sprendimų priėmimo procesus tokias, kaip moterys, žmonės su negalia, kaimo bendruomenės. 

• Regioniniai skirtumai: Įtraukiai valdysenai trukdo dideli regioniniai skirtumai. Šis procesas dažnai yra veiksmingesnis sostinėje Jerevane, o kaimo vietovėse mažesnis paslaugų prieinamumas ir mažiau galimybių dalyvauti pilietinėje veikloje. 

Pagrindiniai iššūkiai: 

• Korupcija: Nors padaryta pažanga, korupcijos problema išlieka, ypač teismų ir teisėsaugos sistemose. 

• Teismų nepriklausomumas: Dedamos pastangos reformuoti teismus, tačiau visiškai nepriklausoma teisminė sistema dar nėra pasiekta. 

• Visuomenės pasitikėjimas: Pasitikėjimas valstybės institucijomis svyruoja – dalis gyventojų skeptiškai vertina reformų greitį ir mastą. 

• Apibendrinant galima teigti, kad Armėnija ėmėsi svarbių žingsnių link atviresnės ir įtraukesnės valdysenos, tačiau norint įveikti istorinius iššūkius ir užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų visavertiškai dalyvauti demokratiniame procese, būtinos tolesnės pastangos. 

Armen Grigoryan, Politikos studijų centras

Koks yra pilietinės visuomenės vaidmuo sprendimo priėmimų ir politikos formavimo procesuose Armėnijoje?  

Kai kurie pilietinės visuomenės veikėjai turi advokacijos kompetencijų ir daug patirties. Tam tikri jų veiksmai prisideda prie naujo požiūrio į politikos formavimą. Vis dėlto, įgyvendinant reformas politikų veiksmuose trūksta nuoseklumo. Svarbūs sprendimai dažnai atidedami, o biurokratinis mąstymas trukdo atsirasti pokyčiams. 

Projektas „Stiprinti Armėnijos visuomenės atsparumą dezinformacijos keliamoms grėsmėms“ finansuotas LR Užsienio ministerijos lėšomis.