RPT partnerių grupės: iššūkiai ir rekomendacijos

Vykdant plėtros politiką regionuose ir siekiant į sprendimų priėmimą įtraukti visuomenės atstovus, prie regionų plėtros tarybų (toliau – RPT) kolegijų veikia partnerių grupės. Jas sudaro darbdavių, profesinių sąjungų, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai.  Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovai yra deleguoti į Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Tauragės RPT partnerių grupes.  

Visuomenės atstovų įtraukimo į sprendimus dėl regionų plėtros idėja – sveikintina, tačiau praktikoje, deja, bendradarbiavimas nėra pakankamai veiksmingas ir nepateisina nei partnerių lūkesčių, nei oficialiuose dokumentuose  iškeltų tikslų.  

Savo patirtimi ir įžvalgomis apie savanorišką darbą Kauno ir Vilniaus regionų plėtros tarybų partnerių grupėse pasidalino Tinklo deleguotos atstovės: Indrė Augutienė, VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ vadovė, ir Regina Dovidavičiūtė, VO „Senjorų pasaulis“ mentorė. Jos pasidalino savo pozicija ir pasiūlymais, kaip grupių veiklą reikėtų gerinti.   

Anot Indrės Augutienės, norint, kad partnerių grupių darbas būtų veiksmingesnis, reikia spręsti platesnius klausimus, susijusius su regioninės politikos įgyvendinimu. Vertėtų kelti klausimus, ar regionų plėtros tarybų, o kartu ir partnerių grupių veikla naudinga tik ES lėšų regioninei plėtrai paskirstymo kontekste, ar būtų galima plačiau išnaudoti šios institucijos ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais galimybę. Sprendimai priimami tik dėl ES finansuojamų projektų – tokiu būdu labai susiaurinamas tiek pačių regiono plėtros tarybų vaidmuo, tiek ir partnerių grupių indėlis svarstant regiono plėtros klausimus.   

Taip pat Kauno regione dažnai partneriams informacija  apie parengtus sprendimų projektus pateikiama tokioje stadijoje, kai pasiūlymus teikti tampa sudėtinga. Žinoma, reikėtų paminėti, jog galutiniai sprendimai priimami tik tuomet, kai partnerių grupė pateikia savo išvadas. Visgi, toks formalus bendradarbiavimas nekuria partnerių dalyvavimo vertės bei kelia jų nusivylimą. Dalis partnerių praranda motyvaciją dalyvauti tiek partnerių grupės posėdžiuose, tiek apskritai RPT veikloje.  

Reginos Dovidavičiūtės teigimu, susiduriama ir su kitokio pobūdžio problemomis: dažnai svarstymui pateikiami neesminiai klausimai, pavyzdžiui, nežymūs suplanuotų veiklų finansiniai projektų pakeitimai, į kuriuos įsigilinti partneriai neturi nei laiko, nei galimybių, nei žinių. Taip pat, pasitaiko atvejų, kuomet jau po priemonės patvirtinimo atliekamos papildomos korekcijos ir grupėms tenka atlikti pakartotinį darbą. Kartais tampa sudėtinga susidaryti visuminį požiūrį, kadangi plėtros priemonių planavime dalyvauja ne visos ministerijos, kurioms priemonės turėtų būti aktualios.   

Siekdami pokyčių, susijusių su  RPT darbo organizavimu, siūlome šias  priemones, kurios paskatintų visuomenės atstovų dalyvavimą įgyvendinant regionų plėtros politiką ir padėtų kurti didesnę šio dalyvavimo vertę:   

• Sistemingai vykdyti partnerių grupių narių mokymus. Mokymuose be kitų klausimų dalyvius supažindinti su esminėmis šakinių ministerijų pažangos priemonėmis, jų sąsajomis  su regionų plėtros planais ir  priemonėmis.   

• Stiprinti partnerių grupių atstovų bendradarbiavimą su juos delegavusiomis organizacijomis, o svarbiausia su savivaldybėmis, kurios pirmiausia ir formuoja, siūlo pažangos priemones.  

• Įtraukti partnerių grupių narius į pažangos priemonių planavimą pirminėse jų rengimo stadijose.