Pokalbis su I. Augutiene: pilietiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose

Kaune įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Pasaulio piliečių akademija“ nuo 2014 metų dalyvauja pilietinės visuomenės kaitos procesuose, stiprindama piliečių, ypač jaunimo, dalyvavimą sprendžiant lokalias ir globalias problemas bei skleisdama globaliojo pilietiškumo ir darnaus vystymosi nuostatas visuomenėje. Apie pilietiškumo ugdymą Lietuvos mokyklose ir kintančią pilietiškumo sampratą pasakoja VšĮ „Pasaulio piliečių akademijos“ vadovė Indrė Augutienė.

„Mes vis dar pilietiškumo ugdymą suprantame pakankamai siaurai. Apsiribojame studijavimu, analize, tokių bendrinių dalykų kaip, pavyzdžiui, politinė, rinkiminė sistema Lietuvoje bei politinė, institucinė sąranga ir t.t. Pilietiškumo samprata nuolat kinta. Šiandien mums nebeužtenka suprasti tik institucijų sąrangos, o pilietiškumas nebėra tik dalyvavimas Prezidento, Europos parlamento ar savivaldos rinkimuose. Mes į tai turime žiūrėti žymiai plačiau, t.y. kaip aš, kaip pilietis, galiu prisidėti prie pokyčių savo šalyje, savo aplinkoje. Mums stinga pilietiškumo ugdymo konteksto bendrojo ugdymo programose, tačiau jas atnaujinus, tai turi potencialo keistis. Programose atsiranda pilietiškumo kompetencija, kuri yra integruojama į visus mokomuosius dalykus. Inovatyvių aspektų yra ir pilietiškumo ugdymo pagrindų programoje, ir tai sudaro prielaidas pilietiškumo ugdymo kaitai“.

Kintanti pilietiškumo ugdymo samprata

Nacionalinis švietimo NVO tinklas teikė siūlymus pilietiškumo ugdymo pagrindų programai jos rengimo metu. I. Augutienė pasakoja: „Analizavome ugdymo programas ir teikėme pasiūlymus jų tobulinimui LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei švietimo agentūrai. Atkreipėme dėmesį į tai, kad šiandien itin svarbu, kad pilietiškumo ugdymas neapsiribotų tik tradiciniu supratimu – svarbu daugiau dėmesio skirti gebėjimams, nuostatoms ir vertybėms, kurios įgalintų mokinius aktyviai dalyvauti lokalių ir globalių pokyčių procesuose“.

2021 metais vyko keturių vebinarų ciklas „Sąmoningo pilietiškumo ir bendrųjų kompetencijų ugdymas mokykloje ir už jos ribų“, kurį organizavo Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su Europos Vergelando centru, Europos namais ir Pasaulio piliečių akademija. „Gegužę organizavome nuotolinius mokymus mokytojams, kuriuose siekėme labiau išplėtoti pilietiškumo ugdymo problematiką ir pasidalinti pilietinės visuomenės organizacijų indėliu į pilietiškumo ugdymą ir demokratinių vertybinių puoselėjimą mokyklos aplinkoje. Jų metu su daugiau nei 40 mokytojų ir ekspertų dalijomės įžvalgomis apie pilietiškumo ugdymo kaitos svarbą ir perspektyvas, atnaujinus bendrojo ugdymo programas, turėjome galimybę praktiškai išbandyti keletą metodų, padedančių integruoti pilietiškumo kompetenciją įvairiuose mokomuosiuose dalykuose, išgirdome apie demokratinės kultūros puoselėjimo mokyklose gerąją patirtį Lietuvoje ir užsienio šalyse. Šių nuotolinių mokymų metu taip pat akcentavome bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis svarbą, kadangi tai yra platforma jauniems žmonėms savanoriauti, dalyvauti politikoje ir tokiu būdu stiprinti savo pilietiškumo nuostatas ir ugdyti praktines pilietiškumo kompetencijas. Vebinarų cikle dalyvavo ir užsienio ekspertai, turėjome galimybę susipažinti su Europos Vergelando centro demokratinės mokyklos kūrimo programa, ekspertai iš Ukrainos pristatė savo demokratinių vertybių diegimo mokyklose modelį ir patirtį.

Šie nuotoliniai mokymai buvo sėkmingas ir vertingas žingsnis tiek mums, tiek mokytojams ir paskatino diskusiją apie šiuolaikinį pilietiškumo ugdymą “, – prisimena I. Augutienė.

Pagalba ukrainiečių vaikų įtraukčiai

Prasidėjus karui Ukrainoje, siekiant greito ir kuo sklandesnio ukrainiečių vaikų į(si)traukimo į ugdymo procesą Lietuvoje, mokytojams reikėjo patarimų ir pagalbos, kaip kurti saugią ir įtraukią aplinką. „Pagalba ukrainiečių vaikų įtraukčiai mokyklose yra neatsiejama mūsų pilietiškumo dalis, nes tokiu būdu mes demonstruojame savo solidarumą kaip vertybę. Tai buvo ir reakcija į tos dienos realybę, su kuria susidūrėme mes ir apie 10 tūkstančių vaikų, atsidūrusių mūsų ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl pasidalinome savo įžvalgomis ir gerosiomis patirtimis Lietuvoje ir užsienyje, saugią ir itraukią aplinką Ukrainos pabėgėlių  vaikams“, –  komentuoja I. Augutienė.       
Seminarų Vilniuje ir Kaune metu mokytojai taip pat buvo supažindinti su Ukrainos vaikų ugdymo karo sąlygomis situacija, nuotolinio mokymosi galimybėmis, Ukrainos valdžios pozicija, siekiant išlaikyti ryšį su savo mokiniais, tvarka, kaip mokiniai galėjo pabaigti prasidėjusius mokslo metus ir kaip gauti mokslo metų baigimą patvirtinantį pažymėjimą. „Seminare Kaune taip pat susitikome su nevalstybinės mokyklos „Herojus“ atstovais, jie įkūrė mokyklą ukrainiečių pabėgėlių vaikams ir dar pavasarį įdarbino 25 šios šalies mokytojus. Jie pasidalino savo patirtimi, kaip vaikams ir mokytojams sekasi integruotis Lietuvoje“, –  pasakoja ji.

„Pastarųjų metų įvykiai ir reiškiniai dar labiau užaštrino globalias problemas tokias, kaip demokratijos, žmogaus teisių trūkumas, skurdas, klimato kaita, karas ir kt., patvirtindami, kad šie klausimai turi būti dėmesio centre mūsų bendrojo ugdymo programose ugdant jaunų žmonių ir vaikų pilietiškumo kompetencijas“, – dalinasi I. Augutienė.

Straipsnis yra projekto „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, finansuojamo Europos Ekonominio finansinio mechanizmo ir yra APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos, dalis.