2021 metais Tinklo užsakymu atliktas bandomasis kokybinis tyrimas, kuriuo siekiama atskleisti nevyriausybinių (toliau – NVO) pradinių mokyklų ypatumus, žvelgiant iš mokyklos administracijos bei mokytojų ir mokinių tėvų perspektyvos.
Tyrimo metu surengtos dvi fokusuotų grupių diskusijos, kuriose dalyvavo pradinių mokyklų mokytojai, administracijų atstovai ir mokinių tėvai.
Tyrimas parodė svarbiausius NVO mokyklų ypatumus: Įkurtos ir valdomos tėvų arba tėvų bendruomenių, mažos, išaugusios nuo ikimokyklinio ugdymo ar neformaliojo švietimo įstaigų, puoselėjančios bendruomeniškumą.
NVO mokyklose siekiama ugdyti visapusiškai išlavintas, laisvas, gamtą mylinčias ir tausojančias asmenybes, gebančias atpažinti savo gebėjimus bei juos lavinti, taip pat gebančias kūrybiškai spręsti problemas bei besijaučiančias laimingomis. Čia asmenybės ugdymo visapusiškumas suprantamas kaip dalykinių ir socialinių kompetencijų lygiavertiškumas.
Labai daug dėmesio nevyriausybinėse mokyklose yra skiriama santykiams ir jų kokybei, darniems, draugiškiems, palaikantiems santykiams tarp mokinių, tarp mokytojų, tarp mokinių ir mokytojų ir pan.
Ugdymo procesas šiose mokyklose yra ne mažiau svarbus nei rezultatas, daug dėmesio skiriama metodų įvairovei, dalykų integravimui, siekiant, kad mokytis vaikams būtų įdomu, kad jie įsitrauktų.
Mokyklų administracija daug dėmesio skiria bendruomenės ryšių stiprinimui, tėvų įsitraukimui ir dalyvavimui mokyklos gyvenime: visi bendruomenės nariai dalyvauja svarstant svarbius klausimus ir priimant sprendimus, vaikų balsai yra lygūs tėvų ir mokytojų balsams.
Ugdymo procese realizuojami neformaliojo vaikų ugdymo principai:
Kadangi šios mokyklos ir klasės yra nedidelės, kiekvienas vaikas gauna daug dėmesio ir pagalbos, mokytojai gali individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgti į skirtingą vaikų mokymosi tempą ir pan. Daug pastangų dedama, kad tėvai dalyvautų mokyklos gyvenime, ne tik sprendžiant bendrus reikalus, bet ir vestų pamokas vaikams, organizuotų bendruomenės renginius ir juose dalyvautų. Šiose mokyklose tėvai dažnai dirba mokytojais arba yra mokyklos įkūrėjai, arba pabandę mokyti atrado savyje mokytojo pašaukimą.
Mokytojai renkasi dirbti šiose mokyklose, nes mato ir jaučia prasmę. Čia jiems suteikta daug atsakomybės ir laisvės kurti, eksperimentuoti. Mokytojai tarpusavyje nekonkuruoja: nebijo išsakyti savo nuomonės, mokyklos vadovybė jiems padeda ir palaiko, todėl jie nebijo atvirai kalbėti apie jiems kylančius iššūkius ar paprašyti pagalbos.
Tėvai, vedantys vaikus į nevyriausybines mokyklas, tikisi visapusiško ugdymo, t. y. ne tik aukštų akademinių pasiekimų, bet taip pat kad vaikai pažintų save ir žinotų, ko nori ir siekia gyvenime; kad vaikai užaugtų kūrėjai, kurie prisiima atsakomybę už visuomenę, kurioje gyvena, nebijotų klysti; kad vaikai galėtų augti savo ritmu, o mokytojai juos paskatintų, padrąsintų, padėtų atsiskleisti jų gabumams ir talentams, kad susiformuotų vaikų vidinė mokymosi motyvacija. Tėvai čia atveda vaikus, kad jie nepatirtų patyčių.
Kokias vertes kuria nevyriausybinės mokyklos?
Su tyrimo ataskaita galite susipažinti čia:
Tyrimas atliktas pagal projektą „NVO – aktyvios švietimo sistemos dalyvės“, finansuojamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, lėšomis (Projekto kodas NOBP01340).