NAUJIENOS

Tinklo siūlymai Dėl Švietimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4913

2020-06-09

Džiaugiamės, kad siūlomais Švietimo įstatymo pakeitimais  (2020-06-02 projekto Nr. XIIIP-4913ketinama įgyvendinti dar 2010 m. LR Seimo ratifikuotoje Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytus Lietuvos įsipareigojimus. Manome, kad diskriminuojančių, įtraukčiai nepalankių Švietimo įstatymo nuostatų panaikinimas yra būtinas žingsnis ne tik švietimo sistemos, bet ir visuomenės pažangai. Tačiau pritardami Lietuvos negalios organizacijų forumo pozicijai, reiškiame didelę abejonę, kad žemiau nurodyti Įstatymo nuostatų pakeitimai padės tinkamai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus. Todėl siūlome:

  1. Keisti įstatyme bei kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką “specialieji ugdymosi poreikiai” į “individualūs dėl negalios kylantys ugdymosi poreikiai”. Ilgametė susiklosčiusi negalią turinčių vaikų ugdymo praktika lėmė, kad sąvoka “specialieji poreikiai” tapo negatyvi, diskriminuojanti, žeidžianti. Siekiant atsisakyti segregaciją skatinančios specialiųjų mokyklų sistemos bei užtikrinti įtrauktį, svarbu naudoti ir neutralią terminologiją. Individualių poreikių sąvokos įvedimas paskatintų  taikyti  visiems mokiniams numatytą  ugdymo individualizavimą, o ne atskiras specialiąsias programas, užkertančias kelią tolimesniam vaiko ugdymuisi.
  2. Ypač kritiškai vertiname nuostatą, kad pakeitimai dėl įtraukties užtikrinimo įsigaliotų 2025 m. gegužės 1 d. Tai reikštų, kad jau dešimt metų vėluojantis vaikų su individualiais dėl negalios kylančiais poreikiais įtraukimas atidedamas dar penkeriems metams. Todėl siūlome ankstinti įsigaliojimo terminą į 2022 m. gegužės 1 d., o švietimo įstaigų pritaikymą individualių dėl negalios kylančių ugdymosi poreikių turintiems vaikams  pakartotinai siūlome įtraukti į Ateities ekonomikos DNR planą kaip vieną iš svarbių investicijų švietimo ateičiai.
  3. Pritariame LRS Teisės departamento pateiktai pastabai dėl įstatymo 14 str. 7 dalies formuluotės, kuria siūloma, jog “ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių,  vykdo (o ne gali vykdyti) daugiau nei vienas mokytojas”. Nuostata “gali vykdyti” paliktų galimybę dirbti tik vienam mokytojui bei atsisakyti skirti papildomo personalo. Praktikoje vieno mokytojo kokybiškam darbui su vaikų grupe, kurioje yra ir didelių ar labai didelių individualių dėl negalios kylančių ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tikrai nepakanka. Manome, kad aiškesnė nuostata, įpareigojanti skirti papildomą pedagoginį personalą tokiose situacijose ne tik užtikrintų sėkmingesnę įtrauktį, visų ugdymo procese dalyvaujančių vaikų teises, bet ir padėtų sudaryti optimalias darbo sąlygas bei subalansuoti darbo krūvius mokytojams. 
  4. Įstatymo 21 str. numato, kad specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarka nustatoma tik asmenims iki 21 metų. Suėjus šiam amžiui, pagalba nebeteikiama ir asmuo iš esmės praranda galimybes toliau tęsti arba pradėti naują švietimo programą. Tokia diskriminacinė nuostata neatitinka Švietimo įstatymo 5 str. nustatyto lygių galimybių, tęstinumo ir kitus principų, taip pat šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūlomą įtraukties apibrėžtį dėl ugdymosi galimybių visiems asmenims sudarymo. Todėl siūlome atsisakyti specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo diskriminacinio apribojimo pagal amžių ir įteisinti šios pagalbos teikimą iki tol, kol individualių ugdymosi dėl negalios kylančių  poreikių turintis asmuo baigs ugdymo programą.       
  5. Siūlome papildyti 36 str. nuostata, kad individualių ugdymosi dėl negalios kylančių poreikių turinčių mokinių vežimas į švietimo įstaigą turi būti užtikrintas pritaikytu transportu.
  6. Atkreipiame dėmesį, kad Švietimo įstatymo 28 str. 4 d. bei 29 str. 4 d. programuoja tolesnį specialiųjų mokyklų tinklo veikimą bei galimai stabdo įtraukties principo įgyvendinimą. 

Įstatymo pakeitimai bus svarstomi birželio 10 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Pasiūlymai parengti įgyvendinant projektą „Efektyvesnės švietimo sistemos link. Partnerystės su NVO stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.