NAUJIENOS

Tinklo siūlymai dėl pilietiškumo ugdymo Ateities ekonomikos DNR plane

2020-06-04

Atsižvelgdami į gegužės 25 d. pateiktus Nacionalinio švietimo NVO tinklo siūlymus dėl Ateites ekonomikos DNR plano bei birželio 1 d. vykusį plano pristatymą LR Seimo Švietimo
ir mokslo komitete, atkreipiame dėmesį, kad plane numatytos investicijos į gebėjimų ugdymą daugiausia apima STEAM ir verslumo ugdymą, tačiau neskiriamas pakankamas dėmesys
bendrųjų socialinių kompetencijų ugdymui, ypač pilietiškumui. Socialiniai gebėjimai šalies vystymuisi ir gerovei yra tokie pat svarbūs kaip ir profesiniai, tačiau Lietuvoje išlieka ilgalaike
problemine sritimi:

  • EBPO PISA tyrimas rodo, kad Lietuvoje jauni žmonės, neturi stiprių socialinių įgūdžių, tokių kaip bendradarbiavimas sprendžiant problemas (Lietuva yra šešta blogiausiai
    atrodanti valstybė iš 32). Šiuo metu rengiant Lietuvos įgūdžių strategiją, EBPO ekspertai pabrėžia, kad jaunimo įgūdžiai – tiek kognityviniai, tiek socialiniai – yra nepakankami ir negerėja, dėl to pirmas rengiamos strategijos prioritetas – jaunimas.
  • Kaip rodo 2019 m. Pilietinės galios indeksas, nors pastaraisiais metais augo bendras PGI, tačiau pilietinio aktyvumo indeksas (į kurį patenka dalyvavimas bendruomenės ir
    organizacijų (įskaitant ir politines) veikloje, kreipimasis į institucijas, aukojimas labdarai ir kt.) neaugo ir netgi sumenko: pavyzdžiui, jaunimo (15-29 m.) pilietinė galia nuo 2016 m. reikšmingai nekito (stagnuoja) – aktyvumo indeksas 2019 m. siekė 33,3, o 2016 m. – 36,3.
  • Ankstesnis Pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, jog pilietiškumą ir aktyvumą didina dalyvavimas organizacijų veikloje ir savanorystė: „savanoriškoje veikloje dalyvavusio jaunimo pilietinės galios indekso reikšmės yra daugiau nei dešimt balų didesnės nei jaunimo, kuris neturi savanoriavimo patirties”.
  • 2020 m. birželio 3 d. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai pabrėžė, kad pilietinis ugdymas Lietuvos mokyklose šiuo metu yra nepakankamas (pilietiškumo ugdymas formaliajame ugdyme nesuteikia praktinių aktyvaus ir sąmoningo dalyvavimo, atsparumo kompetencijų, neformaliojo ugdymo priemonės yra fragmentiškos ir mažavertės, į ugdymo procesą menkai įtraukiami socialiniai partneriai, ypač nevyriausybinės organizacijos), todėl būtina jį plėtoti, ypač per neformalųjį švietimą.
  • Didėjančios dezinformacijos ir kibernetinių atakų grėsmės aplinkoje kyla aštrus poreikis stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinį raštingumą.

Siekiant nuosekliai integruoti pilietiškumo ugdymą į šiuo metu atnaujinamą bendrojo ugdymo turinį, būtina paspartinti praktinio 4K modelio (aš kuriu, aš su kitais, aš keičiu(osi), aš kitiems) sukūrimą ir įdiegimą. Kadangi pilietinis ugdymas turėtų būti integrali šio modelio dalis, siūlome į Ateities ekonomikos DNR planą įtraukti pilotinio pilietiškumo ugdymo neformaliajame švietime sistemos parengimą, įtraukiant į rengimą nevyriausybines pilietinės visuomenės organizacijas. Kaip siūloma galimybių studijoje „Pilietiškumo ugdymas formaliajame ir neformaliajame ugdyme“, tokia prieiga leistų užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį pilietinį ugdymą, t.y. šalia įprastinių pamokų mokykloje atsirastų ir praktinis mokinių dalyvavimas organizacijose. Šiuo metu bendrajame ugdyme taikoma socialinės-pilietinės veiklos sistema yra neveiksminga, kadangi mokyklų ir NVO partnerystės yra netvarios, atokesniuose regionuose NVO yra silpnos arba jų apskritai nėra. Todėl kartu su ugdymo programa/modeliu būtina numatyti organizacinius bei finansinius instrumentus ir pilietinių NVO stiprinimui, savanoriškos veiklos organizavimui ir kuo platesnei praktinių pilietinių veiklų pasiūlai užtikrinti.

Siūlymai parengti įgyvendinant projektą „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.