Tinklo siūlymai Ateities ekonomikos DNR planui

Finansų ministerijos parengtame Ateities ekonomikos DNR plano projekte keliami ambicingi tikslai, tačiau siūlomos priemonės iš esmės neatitinka šių tikslų.

Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra viena iš esminių šių ambicingų siekių realizavimo prielaidų. Kaip nurodoma Plane ateities ekonomikai būtinos neatidėliotinos investicijos į švietimo inovacijas ir perkvalifikavimą, kadangi “kvalifikuotos darbo jėgos parengimui yra ypatingai svarbios investicijos į švietimo sistemą, kuri vis dar susiduria su rimtais iššūkiais, įgyvendinant švietimo reformos tikslus tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo srityse. Vangiai vyksta optimizacijos procesai, vis dar neatnaujintas ugdymo programų turinys nesukuria tinkamų prielaidų efektyviam ugdymui nuotoliniu būdu ir XXI amžiaus kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, komandinis darbas, sprendimų priėmimas ir kt. įgijimui bei vertinimui.”

Tačiau Plane nenumatytos priemonės įvardytiems tikslams įgyvendinti. Visų pirma, švietimo srityje (priešingai nei kultūros srityje, kur numatytas tikslinių priemonių rinkinys kultūros srities gyvybingumui užtikrinti) nenumatytos greitojo reagavimo priemonės. Pandemijos laikotarpiu besimokantieji patyrė ypač stiprų neigiamą poveikį: bendrojo ugdymo sistemą reikėjo perkelti į virtualią erdvę, parengti ugdymo platformas, suteikti bent bazines kompetencijas mokytojams, užtikrinti ugdymo procesą; perorientuoti neformalųjį vaikų švietimą ir kt. Dėl šių pokyčių ugdymo procesas buvo trūkinėjantis, neužtikrinta jo kokybė (dalis vaikų dėl socialinės ekonominės padėties ar mokytojų kompetencijų stokos, tikėtina, nepasieks numatytos pažangos); apie 40 proc. neformaliojo vaikų švietimo paslaugų apskritai buvo sustabdytos, kaip ir neformalusis suaugusiųjų švietimas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiuo ekstremalių aplinkybių laikotarpiu, net ir sušvelninus karantino sąlygas, pažeidžiamiausiems žmonėms – vyresniesiems suaugusiesiems – nesudarytos galimybės mokymuisi, bendruomeniniam dalyvavimui ar bendravimui, kadangi Trečiojo amžiaus universitetai neturi reikiamų išteklių ir kompetencijų kokybiškai tęsti veiklą nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į didelę tikimybę, kad kitais mokslo metais ir vėliau tam tikru mastu turės būti užtikrintas įtraukus, prieinamas ir kokybiškas mokymasis nuotoliniu būdu visiems besimokantiesiems (vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems), jau dabar svarbu investuoti į tam reikiamos bazinės sistemos parengimą ir skaitmeninių visos visuomenės kompetencijų stiprinimą.

Antra, trumpalaikio poveikio priemonės švietimo sritį apima tik tiek, kiek tai susiję su mokymo įstaigų ir kitų mokslo paskirties pastatų renovacija bei statybomis. Be to, iš patvirtinto beveik 100 mln. Eur “investicijų į švietimą” plano bent 30 proc. susiję su sporto infrastruktūros projektais. Nors ugdymo aplinka yra svarbus veiksnys, ligšiolinė valstybės bei ES struktūrinių fondų lėšų (visais programavimo laikotarpiais) investavimo patirtis rodo, kad statybos ir remonto darbai XXI amžiaus kompetencijų ugdymo kokybės iššūkių neišsprendžia.

Ilgalaikės priemonės švietimui pasiūlytame plane koncentruojasi iš esmės tik į profesinio bei aukštojo mokslo sistemą. Numatytos kelios bendrojo ugdymo priemonės nėra orientuotos į pagrindinių švietimo sistemos iššūkių – didėjančios atskirties ir kokybiško švietimo (ne)prieinamumo – sprendimą, todėl manome, jog šiame plane pasiūlytos priemonės nebus efektyvios. Nesprendžiant esminių švietimo problemų, abejotina, ar pavyks išugdyti XXI amžiui reikiamas kompetencijas ir paruošti kvalifikuotus, aukštą pridėtinę vertę kuriančius žmones darbo rinkai.

Atsižvelgdami į tai, kad plano įgyvendinimui skiriamos didelės skolintos lėšos, ypač kritiškai vertiname tai, kad planas parengtas skubotai ir nepaisant demokratinio proceso principų, nesikonsultuojant su suinteresuotomis šalimis ir neatsižvelgiant į susijusių visuomenės grupių poreikius. Todėl siūlome atnaujinti planą ir numatyti priemones, skirtas esminėms, pandemijos metu dar labiau išryškėjusioms, kritinėms švietimo sistemos spragoms, ypač “minkštosioms”, spręsti:
1. Peržiūrėti numatomus finansuoti švietimo srities infrastruktūros projektus ir įvertinti jų tikslingumą.
2. Švietimo infrastruktūros investicijas išskirtinai skirti kokybiškam pastatų pritaikymui neigaliųjų poreikiams, taikant universalaus dizaino principus
3. Pritaikyti bendrojo ugdymo sistemą, įskaitant ir ugdymo priemones, nuotoliniam ugdymui;
4. Sudaryti sąlygas individualių (specialiųjų) poreikių turinčių vaikų įtraukimui į bendrojo ugdymo mokyklas.
5. Užtikrinti švietimo pagalbos paslaugų plėtrą mokiniams ir mokytojams.
6. Numatyti papildomas ugdymo pagalbos priemones SEK vaikams.
7. Atnaujinti neformaliojo vaikų švietimo sistemą ir užtikrinti jos plėtrą
8. Skirti didėjančius poreikius atitinkančias lėšas neformaliojo vaikų švietimo programų bei vasaros stovyklų organizavimui.
9. Užtikrinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo prieinamumą ir plėtrą, ypač vyresniesiems suaugusiems.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, prašome atnaujinti planą, atsižvelgiant į rengiamą LR Vyriausybės COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir užtikrinant Plano derinimą su suinteresuotomis organizacijomis, vadovaujantis demokratinio proceso principais.

Neformaliojo vaikų švietimo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo situacijos analizė bei siūlymai pagal projektą „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonės „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“.

Vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukties į bendrąjį ugdymą situacijos analizė ir siūlymai pagal projektą „Efektyvesnės švietimo sistemos link. Partnerystės su NVO stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.