NAUJIENOS

Valstybiniai brandos egzaminai: kodėl ekstremalioje situacijoje visgi neverta jų atsisakyti

2020-04-14

Turbūt kaip ir daugelis švietimo ekspertų, vienareikšmio atsakymo dėl valstybinių brandos egzaminų reikalingumo neturime, tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, ypač jauno žmogaus pasirinkimo galimybes ateityje, manome, kad būtent šiomis ekstremaliomis aplinkybėmis brandos egzaminų neverta atsisakyti dėl šių priežasčių:

  1. Valstybiniai brandos egzaminai sudarys daugiau studijų pasirinkimo galimybių jauniems žmonėms ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai ypač bus aktualu tiems, kurie nuspręs studijuoti ne šiais metais, o po metų ar kelių pertraukos. Be to, atsisakius egzaminų nenumatyta tvarka, kuria jaunuoliai, baigę mokyklą praėjusiais metais, būtų priimami į aukštojo mokslo įstaigas.
  2. Valstybinių brandos egzaminų organizavimas tik norintiesiems stoti į aukštąsias mokyklas susiaurintų jaunų žmonių vėlesnio apsisprendimo galimybes rinktis aukštąjį mokslą.
  3. Sistemos keitimas, atsisakant brandos egzaminų, likus dviems mėnesiams, būtų neteisingas sprendimas moksleivių, kurie nuosekliai jiems ruošėsi, atžvilgiu. Be to, brandos egzaminai sudaro galimybę būti įvertintiems tiems moksleiviams, kurie yra pasirinkę laikyti brandos egzaminus, neturėdami mokomojo dalyko pamokų mokykloje. 
  4. Pavasario semestro dalis dažniausiai skirta išmoktų dalykų pakartojimui, kuriam svarbus savarankiškas mokymasis. Ekstremalios aplinkybės parodo, kokia yra asmeninė (ne tėvų ar mokytojų primesta) mokinių motyvacija mokytis, dėti pastangas dėl geresnių rezultatų.
  5. Visi mokiniai susiduria su nuotolinio mokymosi iššūkiais, įskaitant ir pasirengimą brandos egzaminams, kurie kol kas yra  vienintelis objektyvus būdas tolygiai įvertinti moksleivių žinias šalies mastu, žinant, jog įvertinimai pažymiais bei egzaminų rezultatai skiriasi. Šiandieninėje sistemoje, kai ugdymo kokybė švietimo įstaigose nėra tolygi, metiniai pažymiai neparodo realių mokinio pasiekimų. Todėl brandos egzaminų atsisakymas nesudarys lygiateisių sąlygų abiturientams dalyvauti stojime į aukštąsias mokyklas. Nuo stojimo balo priklauso ir tai, ar studijų vieta bus valstybės finansuojama, ar ne.
  6. Augant gebėjimų, o ne profesijos vertei, dabar vykstantis nuotolinis mokymasis, kad ir koks nesustyguotas jis būtų, pagaliau sudaro daugiau galimybių ugdytis savarankiško mokymosi ir  kitus bendruosius gebėjimus, tokius kaip kritinis mąstymas, komunikaciniai įgūdžiai, darbas komandoje, laiko valdymas, problemų sprendimas, skaitmeninis raštingumas, kurie yra būtini ne tik aukštajame moksle, bet ir darys didelę įtaką jaunuolių karjeros sėkmei bei pilietinei jų galiai.
  7. Stojamųjų egzaminų organizavimas aukštosiose mokyklose tikėtina nusmukdys aukštojo mokslo kokybės kartelę dėl krepšelių sistemos, o vėliau sudarys mažiau palankias galimybes jaunuoliams darbo rinkoje. Priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema nėra pasirengusi tokio masto pertvarkai per itin trumpą laiką. Aukštojo mokslo įstaigų atstovai pripažįsta, jog sukurti kokybišką stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą, kuri būtų paremta naujais kriterijais, dabartinėmis sąlygomis būtų neįmanoma.
  8. Galiausiai, nors egzaminai ir yra svarbūs, jų rezultatai – ne pasaulio pabaiga, kad ir kaip lemtingai beatrodytų abiturientams. Visada galima juos perlaikyti.

Stebint viešas diskusijas dėl valstybinių brandos egzaminų, kyla retorinis klausimas: ar 11,5 metų, praleistų mokykloje, yra tokie menkaverčiai, kad valstybės brandos egzaminams galima deramai pasirengti per paskutiniuosius kelis mėnesius? Šis išbandymo laikotarpis dar stipriau išryškino bendrojo ugdymo sistemos ydas ir suaktualino poreikį sisteminiams pokyčiams, įskaitant ir valstybinius brandos egzaminus, tačiau skuboti sprendimai gali padaryti daugiau žalos, nei naudos abiturientų tolesniam profesinio gyvenimo pasirinkimui ir sėkmei.