NAUJIENOS

Esminis Lietuvos švietimo sistemos trūkumas – valdiškas požiūris

2017-10-10

Šių metų rugsėjo 29-30 d. vykusiame Nacionalinio švietimo NVO tinklo strateginio planavimo posėdyje nevyriausybinės švietimo organizacijos aptarė Lietuvos švietimo būklę ir sutarė, kokių pokyčių reikia švietimo sistemoje tam, kad ji būtų veiksminga ir orientuota į rezultatus.

Anot Europos namų direktorės Juditos Akromienės, „didžiausia bėda yra ta, jog formuojant švietimo politiką neįtraukiami visi švietimo sistemos veikėjai, ypač ugdytiniai. Įgyvendinant šią politiką brėžiama skirtis tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo ir ugdymo, valstybinių ir nevalstybinių švietimo paslaugų teikėjų. O valstybinė švietimo sistema yra labai fragmentuota: biudžetinės įstaigos veikia siaurame savo žinybos lauke, aklai vykdydamos joms skirtus pavedimus. Šių institucijų veikla nėra orientuota į bendro tikslo siekimą, o tiesiog į joms deleguotų funkcijų vykdymą (procesinius veiksmus). Todėl nenuostabu, kad, nepaisant skiriamų išteklių, švietimo situacija nesikeičia.”

Judita Akromienė

17-osios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta plėtoti neformalųjį švietimą, didinant jo įvairovę, prieinamumą ir gerinant kokybę bei neformaliojo vaikų švietimo įvairovės užtikrinimą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas. Tačiau iki šiol neformalusis švietimas ir ugdymas išskirtinai patikimas įgyvendinti biudžetinėms įstaigoms, kurios dažnai neatliepia šiuolaikinės visuomenės poreikiams ir neišugdo būtinųjų dalyvavimo socialiniame ir politiniame šalies gyvenime kompetencijų. Siekdamos didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, kaip numatyta LR Vyriausybės priemonių plane, švietimo tinklo organizacijos nusprendė pateikti ministerijai siūlymus dėl nacionalinio švietimo paslaugų teikėjų tinklo optimizavimo, ypač neformaliojo švietimo ir ugdymo srityse, bei nuoseklaus nevalstybinių švietimo sistemos veikėjų integravimo.

Pilietiškumo ugdymas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimui keliamų tikslų. Dėl globalizacijos keliamų naujovių – medijų skverbimosi į švietimo erdvę, vartotojiškumo augimo, kompiuterinio raštingumo ir daugiakalbystės skatinimo, -prireikė naujos pilietinio ugdymo koncepcijos.

Nepaisant esamų programų bei tam kasmet skiriamų lėšų, pilietinis ugdymas neduoda rezultatų. Pastebimas menkas jaunų žmonių aktyvumas politikoje ir visuomeniniame gyvenime. 2013 m. Eurobarometro duomenimis, Lietuva yra viena iš trijų ES valstybių, kurioje beveik du trečdaliai jaunuolių yra nelinkę įsitraukti į visuomeninę veiklą. Pagrindinės pilietinio ugdymo programos neefektyvumo priežastys yra mokytojų kompetencijų šioje srityje stoka ir netinkamos metodologijos naudojimas, t.y. žinių perteikimas, o ne socialinių gebėjimų ir įgūdžių formavimas (Pilietiškumo ugdymo būklės kokybinis tyrimas, Pilietinės visuomenės institutas, 2012).

„Norint ugdyti aktyvius ir sąmoningus Lietuvos piliečius, būtina pertvarkyti pilietinį ugdymą, įtraukiant nevalstybinių švietimo paslaugų teikėjų vykdomas programas, kurios sudaro tinkamas praktines sąlygas ugdyti jaunų žmonių kompetencijas, svarbias tiek socialiniame, tiek ir profesiniame gyvenime“, – teigia Pilietinių iniciatyvių centro direktorius Girvydas Duoblys.

Girvydas Duoblys

Vyresniųjų suaugusiųjų švietimo srityje, anot Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų  (TAU) asociacijos vicepirmininkės Reginos Dovidavičiūtės, „pasigendame Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio, konkrečiai vyresniųjų saugusiųjų švietimo reikšmės asmenybės raidai pripažinimo. Todėl ir finansavimas trečiojo amžiaus universitetams yra labai mažas, lėšų pakanka vos kelių iš keliasdešimties TAU veiklai, nesprendžiamas mokymosi patalpų klausimas. Derėtų aiškiau apibrėžti vyresniųjų saugusiųjų švietimo vietą bendrojoje švietimo sistemoje, o siekiant kokybiškesnio ir efektyvesnio vyresniųjų suaugusiųjų švietimo, reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo tarp švietimo institucijų ir Trečiojo amžiaus universitetų planuojant veiklas ir jų turinį, kadangi iki šiol kiekvienas TAU tai daro savarankiškai“.

Regina Dovidavičiūtė

Nacionalinis švietimo NVO tinklas susikūrė 2016 m. sausio mėnesį ir šiuo metu vienija 11 organizacijų: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų  (TAU) asociacija, Europos namai, Atviros Lietuvos fondas, Pilietinių iniciatyvų centras, Pilietinės visuomenės institutas, LCC tarptautinis universitetas, Socialinių mokslų kolegija, Žinių ekonomikos forumas, nevalstybinis vaikų darželis „Nendrė”, Baltosios pirštinės. Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Sėkmės mokyklos, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro atstovai

Posėdis surengtas pagal projektą „NVO vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“, finansuojamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.